Šiandien stresu vadinama viskas. Tai bet koks diskomfortas, susijęs su negatyviomis emocijomis, ir nesvarbu, kiek jis trunka. Tačiau ką kiekvienas turime omenyje ne visada aišku, nes vienam žmogui stresas – nerimas, kitam – baimė, trečiam – skyrybos, ketvirtam – depresija ir t.t. Manau, kad žodis stresas populiarus dėl to, kad užtikrina tam tikrą socialinį saugumą.

Stresą sukelia ne įvykiai, o mūsų mintys apie juos, jų interpretacija. 
 
Stresui atlaikyti reikalinga energija atimama iš normalių organizmo palaikymo ir atkūrimo procesų, tokių kaip virškinamas, valymasis ir jaunėjimas. Taigi kiekviena minutė, kurią praleidžiate apimti streso, sparčiai sendina jūsų kūną. Ilgalaikio streso poveikis dar klastingesnis, įsivaizduokite, jog jūsų hipofizė, antinksčiai, kasa ir kepenys nuolat išskiria hormonus, kad palaikytų aukštą cukraus kiekį kraujyje, nors to jums net nereikia. Kaip mašina, kuri verčiama per greita važiuoti, kūnas praranda pusiausvyrą, o jo dalys pradeda susidėvėti. Senėjimą stabdančio antinksčių hormono, kaip ir kortizolio, kiekis ima mažėti, ir neilgai trukus jūsų organizmas paprasčiausiai nebepajėgia reaguoti į stresą taip, kaip reaguodavo anksčiau.
 
Jau minėjau, kad stresą sukelia mintys. Mintys apie tai, kas vyko praeityje, arba kas gali įvykti ateityje. Tad ir bet koks vidinis diskomfortas, patiriamas kaip gėda ir kaltė dėl praeities, ar nerimas ir baimė dėl nekontroliuojamos ateities, galimai yra proto veiklos pasekmė.
Dar 2010m Harvarde buvo atliktas tyrimas appso pagalba, kurio metu nustatyta, kad 46,9% jo dalyvių jautėsi mažiau laimingi, kai jų mintys būdavo atitolę nuo esamuoju momentu atliekamos užduoties. Iš to buvo daromos išvados, kad nekontroliuojamos mintys greičiausiai yra ne sumažėjusio laimės jausmo rezultatas, o pati nerimo ir streso priežastis.

Natūraliai kyla klausimas. Kokios priemonės gali padėti suvaldyti protą ir mintis ir kaip išlikti sąmoningu kasdienėje rutinoje?Keli tyrimai pateikė duomenis, kad meditacija ir dėmesingumas (mindfullness technikos) gali padėti protui susitelkti, susikoncentruoti į tai, kas vyksta čia ir dabar.Dar 2001 m. keliuose budistų vienuolynuose (vėliau ir kitur) atlikti tyrimai įrodė, kad tiriamų medituojančių vienuolių smegenys parodė didesnį aktyvumą prefrontalinės smegenų žievės(kontrolės centras), atsakingos ir už dėmesio valdymą ir gebėjimą koncentruotis, srityje.Iki šiol moksliškai meditacijos nauda nėra pagrįsta, tačiau pavienės studijos pateikia duomenis, kad meditacija padeda greičiau pastebėti ir atpažinti pasikartojančias, nereikalingas mintis ir jas sukontroliuoti, nukreipiant dėmesį į atliekamą užduotį, arba kitaip tariant būti sąmoningu čia ir dabar.


Taigi jei kada nors pajusite, kad prarandate savo minčių kontrolę, kodėl gi nepabandžius keletą meditacijos technikų?
Galų gale jūsų nuotaika bei psicho-emocinė būsena gali medituojant pasikeisti. Nėra labai svarbu kaip pasikeis po meditacijos būsena, svarbiau tai, kad įvykęs pokytis inicijuos naujas įžvalgas ir fiksuos naują patirtį.
Vieną dieną pamatysite tuos pačius daiktus ir situacijas kitu kampu.

Su meile ♥

Eglė Joana