Su meile, Eglė Joana



Ketvirtą ryto per miegus išgirsti melodingą Eglės Joanos ir Šarūno dainavimą, skubi į salę, kur jau sėdi besišypsanti Agnė ir dar gerai neatsibudusi prisijungi prie Japji skaitymo. O kai jau rytinė sadahana baigiasi – mieguistumo kaip nebūta. Net kavos nereikia! Paskui užsiėmimas keičia užsiėmimą: besišypsanti Uma, Danutė su gongais, žavioji Ingrida su moteriškumo praktikomis, o aplinkui – bendramintės ir bendraminčiai. Ir mes – viena graži ir šviesi šeima.
Ačiū už nuostabų kundalini savaitgalį. Man po jo vis dar nesinori daug kalbėti, tad atsakau poetės, vertėjos Z. Mažeikaitės eilėmis: Stengiausi atrodyti, troškau turėti. Dabar tenoriu būti
Kundalini joga yra džiaugsmo disciplina ir proto higiena. Man tai yra įkvėpimas visomis prasmėmis. Tai yra lobis, skirtas atrasti dabarties tobulumą, nes didžiausi visatos stebuklai telpa vienoje šnervėje ir vienoje akimirkoje. Linkiu įsiklausyti į savo kvėpavimą, nutildyti protą ir prisijungti.
Man Kundalini joga tai kaip bilietas į vieną pusę kelionei į save. Kiekvieną kartą ta kelione vis kitokia – kartais lengva, kartais sunki, su šypsena ar su ašarom, bet padeda labiau pažinti save ir savo emocijas, kurių yra kur kas daugiau, nei kad galėjau pagalvoti. O nuostabiausia – tai mokytoja Eglė, kuri įkvepia savo pavyzdžiu, savo atsidavimu gyvenimui ir visoms jo spalvoms.
Kundalini joga..kas ji? Kai mane Eglė pakvietė prisijungti ir išbandyti kundalini jogą ir aš su džiaugsmu sutikau. Nes tai buvo kažkas nauji, nepatirta , neatrasta. Vis svarsčiau ar sugebėsiu, ar ištversiu ar mano kūnas tam pasiruošęs. Bet pratimus nebuvo man sunku daryt. Jaučiau, kad savo kūna pamažu pripildau energija, pozityvumu, apsaugojau jį nuo apkerpėjimo, nuo pilkumos. Man tai buvo išėjimas iš rutinos, galimybė pakilti aukščiau, patirti kažką ypatinga. Man joga suteikė džiaugsmą ir tas džiaugsmas atėjo be jokios priežasties, jis atėjo iš vidaus. Per judesius išlaisvėjo ne tik kūnas, bet ir protas. Po užsiėmimų man kildavo naujų, idėjų, minčių. Ačiū Egle, už galimybę visa tai patirti ir išgyventi.. Myliu tave.
Šįkart stovyklą patyriau kaip tikrą kvantinį šuolį laike ir erdvėje. Mūsų ratas apjungė skirtingų moterų kartas bendram buvimui, pojūčių tyrinėjimui, išjautimui. Iki šiol esu išmokus matyti ir jausti tylą. Po šios stovyklos praktikuosiu žvelgimą į pasaulį iš širdies, įdarbinant nerimstantį protą tyrinėti šešėlius, faktūras, spalvas. Neįvardinant. Visos kitos paslaptys telieka mūsų rate. Pagrindinis mano dalyvavimo moterų stovyklose motyvas – patirti ir dėmėsingai tyrinėti savo būsenas nekasdienėje aplinkoje. Aš lyg “užsiinkaruoju” TĄ kokybišką buvimą. Ir kai kasdienybėje pajuačiu, kad vidinis kompasas išsireguliuoja, prisimenu, žinau, ką galiu daryti, norėdama grąžinti TĄ jausmą ir savijautą. Tegyvuoja resursiniai, išmintingų moterų ratai. Sat Nam.
Kundalini man buvo ir vis dar yra didelis iššūkis, ‘lipimas per save’ ir kiekvieną kartą į praktiką einu kaip į mūšį. Mūšį su savo suvaržymais, baimėm, neužtikrintumu ir sąstingiu. Ir kiekviena praktika viską išjudina iš pagrindų. Ir praktikos metu man būna sunku. Labai. Bet lengvumas ir atsivėrusi erdvė po praktikos yra verti kiekvienos sekundės darbo. Gyvenimo pokyčiai – taip pat.
Ačiū už ypatingas patirtis, kurias dovanojote šioje stovykloje. Esu nepraktikuojanti jogos ar meditacijų, man tai buvo nauja patirtis. Kartais, žinoma, medituoju taip kaip suprantu ir išeina. „Įmečiau“ save į šią stovyklą tamsiu savo sielai periodu. Šiek tiek baiminausi. Galbūt, fanatizmo apraiškų, radikalių pažiūrų, tačiau nieko panašaus čia nebuvo.
Kundalini jogos stovykla man buvo laikas, kupinas meilės ir dėmesio sau tarp bendraminčių, kurio mums taip trūksta šiandieną. Po jos ir apskritai užsiimdama kundalini joga, ėmiau justi daugiau pagarbos sau, savo ribas; atskirti, kas nuo manęs priklauso, o kas ne mano. Tai motyvuoja eiti šviesos keliu, klausytis savo širdies ir mažiau nerimauti.
Pamačiau nuostabias ir Tikras Moteris. Labai gera buvo būti su jomis kartu, nematomai apsikeisti išgyvenimais, pajausti kitą sielą ir tuo pačiu save per kitą Moterį. Suvokiau, kiek visos turime skausmų, tuo pačiu – kiek turime stiprybės. Kokios visos gražios ir tikros. Kaip reikėjo nusimesti kažką kiekvienai nuo pečių. Patirtis nuostabi. Ypatingai dėkinga jaučiuosi, kad galėjau pabūti kartu. Jūs, Egle, tokia tikra ir žemiška Moteris. Ačiū, kad padedate širdims gyti, sieloms – surasti šviesos viltį. Šalia Jūsų labai gera būti. Ingridos tantros užsiėmimas man ypatingai patiko, labai norėčiau praktikuoti daugiau, jei tokie užsiėmimai būtų organizuojami, nes gera buvo pajausti kaip pulsuoja tokia Moteriai svarbi ir šventa jos dalis, kurios aš dažnai nejaučiu esant gyvai.
