Su kokia didžiausia baime, su kuria susigyventi mokėsi ir mums tą mokymą paliko XII a. gyvenęs Tibeto jogas Milarepa, kasdien susitinka žmogus?
Netrukus švęsime Ilges. Tai mirusiesiems pagerbti skirta senovės lietuvių rudens šventė su sudėtinėmis vaišėmis.
Švęstos kapinėse ir namuose spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje, nuėmus derlių. Būdavo prašoma laukų globėjo Žemėpačio malonių, pasak kitų autorių, aukojama Perkūnui ar pagerbiamas Vaižgantas. Su apeigomis kepdavo duoną, skirtą protėviams, būdavo aukojami gyvuliai, paukščiai, vaišinamasi jų virta ar kepta mėsa, grojama, dainuojama, žaidžiama. Mirusiųjų vėlėms po stalais, suolais, į namo kertes numesdavo maisto, nuliedavo gėrimo arba užkasdavo vaišių liekanas.
Tokia priešistorė.
 
Mirties tema mane domina nuo vaikystės. Kiek save atsimenu, keliaudama su tėvais po Lietuvą, bėgdavau į kapines, kuriose, lakstydama tarp kapų, įsivaizduodavau ir žaisdavau mirusiųjų buvusius gyvenimus. Iki šiolei, keliaujant po skirtingas pasaulio vietas, vidiniai keliai mane nuveda į kapines. Mirtis yra natūralus ir neišvengiamas procesas. Mirtis – tai kiekvieno mūsų išsilaisvinimas ir susitikimas su begaline šviesa, Kūrėju, kurios nuosekliai moko didieji mistikai ar jogai. Sokratas, gulėdamas mirties patale, paragino bendražygius praktikuoti mirtį kaip aukščiausią`išminties formą.
 
Penkiasdešimt metų Žemėje – tai praleisto žemėje laiko materialus rezultatas. Pagrindiniai septyni energetiniai centrai pilnai išsivystė, paskutiniai metai parodė, kas padaryta. Galiu toliau džiaugtis materialaus gyvenimo rezultatais. Nuo šiol turiu teisę iš dalies pasitraukti iš aktyvaus dalyvavimo visuomenėje. Tam ruošiausi paskutinius tris metus ir man pavyko – reiškia jau laikas. Nuo šiol, sukauptą gyvenimišką patirtį, galiu atiduoti per kūrybą, mokymus ir filosofinius apmąstymus.Tačiau kaip V. Alenas sako, kol žmogus bus mirtingas, jis neatsipalaiduos – taip ir aš, kartu su naujai atokioje sodyboje atrandamais bijūnais, vienadienėmis ir tulpėmis, noriu dalintis tuo, ko mokiausi, kas man be galo įdomu ir gali būti naudinga jums. 
Per pusę amžiaus patyriau skirtingas prisilietimo prie mirties situacijas ir turiu kelias išvengtos mirties patirtis. Tad kiekviena nugyventa diena yra papildoma diena, dovana.
Prieš metus laisva valia prisijungiau prie susitaikymo su mirtimi programos „Metai gyventi”, kurioje, vedama mokytojų, studijuoju intensyvias pasiruošimo mirčiai strategijas ir galingas meditacines technikas, padedančias pasiruošti mirčiai tiek fizinėje, tiek subtilioje plotmėje.
Visai nesvarbu kiek jums šiandien metų, svarbu tik kokioje kokybėje, suvokę savo būties laikinumą, norite nugyventi kiekvieną likusią dieną. 
Man atrodo, kad mirtis yra vienintelis tikras dalykas mūsų gyvenime. Mirtis yra tokia pat kukli, kaip gimimas: kiekvienas, kuris miršta, yra visiškai mažas, lygiai toks, kaip ir tas, kuris gimsta. Bet kaip tik tuose laikinuose skliaustuose, vadinamuose gyvenimu, trokštama būti dideliam, pačiam save kurti, formuoti, statydinti, nenorima matyti savo mažumo, todėl dažnas nepajėgia drąsiai žvelgti į mirtį. 

Nuo trisdešimt penkerių metų mūsų kūnas biologiškai ima irti. Medicinos pagalba vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja ir visai netrukus peržengs 100 metų.  Tačiau nė vienas nesame apsaugotas nuo mirties, visi esame mirtingi, gimstame jau paženklinti mirties ir tik bandydami užmiršti šią tikrovę galime patikėti, kad mūsų dabartinis gyvenimas nemarus. 
 Juo intensyviau gyvename, juo daugiau sudeginame energijos. Gyvybės ir entropijos pora regima jau kosminiu matmeniu: materija vis labiau organizuojasi ligi to, kas gyva, tačiau tai daro energijos netekties sąskaita. Entropija – tai dydis, nurodantis skirtingų sistemos mikrobūsenų, atitinkančių tą pačią makrobūseną, kiekį ir nuo tų mikrobūsenų kiekio priklauso makrobūsenos entropija. Sudužęs puodelis staiga nepavirs nebesudužusiu – taip yra dėl entropijos. Dėl šios priežasties bandyti išgauti iš sistemos daugiau energijos, nei leidžia entropija, neverta. Tačiau Kundalini joga būtent ir moko kaip padidinti energijos kiekį.
 
Praėjusios žiemos ciklo metu vedžiau sąmoningos mirties praktiką. Po praktikos dalyvės dalinosi, kad nebuvo sudėtinga grimzti gilyn į žemę, palikus fizinį kūną, eiti skaidrioje būsenoje per akinančiai ryškią šaltą baltą šviesą. Vienoms buvo šalta ir baugu, kitoms pati kelionė buvo maloni ir atpalaiduojanti.
 
Šią ir kitą savaitę pasidalinsiu su jumis Kundalini jogos ir budistinėmis praktikomis, kurios padeda susitaikyti su pamatine tikrove, kad gimstame mirtingi ir gali pakloti pamatus naujai jūsų gyvenimo kokybei – gyvenimui M E I L Ė J E. 

Praktikos visuomenei yra nemokamos. Registracija būtina.
Registracijos anketa:
https://forms.gle/YJUStqkkuoWK9MrM7
Užsiėmimia vyksta gyvai studijoje Vilniuje, Ateities Trio, Fabijoniškėse arba online feisbuko paskyroje – Yoga4energy – Kundalini joga pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais. Pradžia 18:45 val.
https://www.facebook.com/yogaenergy

SVARBU. Kontempliacijos yra tinkamos visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ir sveikatos būklės.  Kundalini jogos intensyvios kvėpavimo praktikos nėra tinkamos žmonėms, turintiems širdies, kvėpavimo ir nervų sistemos sutrikimų. Jeigu nuspręsite dalyvauti, susipažinkite su saugumo instrukcija. Jeigu perskaitę toliau abejosite ar galite prisijungti, parašykite man žinutę ir mes pasitarsime, kurias praktikas galite atlikti, kurias ne.
https://yoga4energy.lt/blogas/saugumo-instrukcija-kada-butinas-dalyvio-samoningumas-kundalini-joga


Suteik mano sielai galią matyti tikrovę tokią, kokia ji yra.
Su meile ♥
Eglė Joana