Jogai, tyrinėdami savo kvėpavimą ir kūną atrado, kad Prana(gyvybinė energija), toliau skaidosi į penkias energijos rūšis, vadinamas Vayus.  Pirmą kartą tokia Pranos klasifikacija sutinkama seniausioje iš Upanišadų, kurioje minima žmogaus „atrama“. Kas žmogui yra „atrama“? Jeigu atimtum iš žmogaus regėjimą, kalbą, klausą, – jis gyventų. Jeigu atimsi kvėpavimą – gyvenimas baigsis.
Upanišadose kalbama ir apie minties ryšį su kvėpavimu. „Panašiai taip, kaip virvele pririštas paukštis blaškosi į visas puses nežinodamas, kur prisiglausti, randa prieglobstį ten, kur yra pririštas, taip ir protas (išmintis, aukštesnysis protas), blaškydamasis į visas puses ir nežinodamas, kur nuklysti, randa prieglobstį kvėpavime. Nes protas yra pririštas prie kvėpavimo.“
Kai Prana juda, mentalinė jėga taip pat juda. Kai prana nejuda, mentalinė jėga taip pat nejuda. Gyvenimas prasideda įkvėpimu, o iškvepiant jau vyksta pranos praradimas. Kai kvėpavimas yra sulaikomas, prana nejuda nei į išorę, nei į vidų, – ji stabilizuojama. Iki tol, kol Prana juda kūne, kūnas yra gyvas. Todėl kūne reikia saugoti visus penkis Vayus. Prana nepatenka į Sušumna kanalą, jeigu yra užteršti nadžiai. Ir tik tada, kai nadžiai bus išvalyti, Pranos srautas tek pagal praktikuotojo valią. Kaip po truputį prisijaukinami liūtai, drambliai ir tigrai, taip lėtai išmokstama valdyti Praną. Tas, kuris skubės, bus sunaikintas Pranos.
Tesinga kvėpavimo(Pranayama) praktika šalina daugelį negalavimų, dėl neteisingos praktikos bet kokios ligos gali atsirasti. 
Penkios pranos – tai penkios tiek žmoguje, tiek Visatoje esančios energijos rūšys. Teisingo energijų tekėjimo palaikymas yra sveikatos pagrindas energetiniame lygmenyje.

Kvėpavimas mūsų kūne apjungia daugelį procesų. Kaip ant bangelių jūroje,  kvėpavime neskęsdamos plūduriuoja įvairios žmogaus organizmo sistemos: kraujotaka, nervų sistema, raumenų sistema.
Spontaniškai mes tiesiog kvėpuojame ir už mūsų kvėpavimą atsakingo kvėpavimo centro(KC) topografinė anatomija, tiksli vieta, nėra tiksliai žinoma bei iki šiol yra diskusijų ir skirtingų nuomonių ir pasisakymų objektas.
Pirmieji mokslinai bandymai su gyvūnais(nes skrosti žmonių lavonus buvo griežtai draudžiama) buvo atlikti dar 2 mūsų eros amžiuje žymiausio Romos daktaro Klaudijaus Galeno. Jis nustatė kad galvoje yra “kažkoks” centras, kuris reguliuoja KC darbą. Ir po jo daugiau kvėpavimu mažai kas domėjosi iki 19a. antros pusės, kai KC tyrinėjimai įgavo pagreitį.
Kaip ir prieita 20 a. vieningos nuomonės, kad KC struktūra, atsakinga už kvėpavimą, tikrai yra išsidėsčiusi pailgose galvos smegenyse. Vieni neuronai atsakingi už įkvėpimą, kiti už iškvėpimą – šis procesas yra automatizuotas ir vyksta spontaniškai.
KC neuronai generuoja spontanišką aktyvumą, kurio dėka per periferinę nervų sistemą perduodami impulsai į diafragmą, sudirginami kvėpavimo raumenys, kurie suaktyvėja ir pradeda judėti, išplėsdami krūtinės ląstą, į kurią ir patenka oras(Prana vayu). Po išsiplėtimo kulminacijos, seka impulsai iš neuronų grupės, kuri atsakinga už iškvėpimą ir kvėpavimo raumenys atsipalaiduoja, krūtinės raumenys susitraukia – įvyksta iškvėpimas.
Po iškvėpimo seka trumpa pauzė.
Kas įtakoja KC veiklą?
Dujų kiekis kraujyje.
Kiekvieno iškvėpimo metu į aplinką pašalinamas CO2 kiekis, sumažina CO2 kiekį kraujyje, ir KC neuronai praranda aktyvumą. Įvyksta trumpa pauzė, kurios metu vėl kaupiamas CO2 iki kulminacinio taško, kurį pasiekus vėl sudirginama KC veikla. Kvėpavimo reguliavimas/sąmoningas valdymas balansuoja dujų sudėtį. Be CO2 kiekio KC reguliavimą įtakoja deguonies kiekis arterinėje kraujotakoje ir kraujo rūgštingumas.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į žmogaus nervų sistemos būklę. Jeigu žmogus psicho-emociškai yra susijaudinęs, aktyvuojama simpatinė nervų sistema ir kvėpavimas dažnėja, ir atvirkščiai, kai psicho-emocinė būsena nurimsta, KC veikla tampa pasyvi ir kvėpavimas lėtėja.

Dar viena įdomi detalė. KC tuo pačiu yra valdomas ir centrinės nervų sistemos, ir pasiduoda kontrolei ir sąmoningam valdymui „iš viršaus“, nepriklausomai kokia situacija yra „apačioje“(kokia žmogaus psicho-emocinė ir fizinė būsena).

Norint išmokti suvaldyti kvėpavimą ir palaikyti harmoningą Pranos tekėjimą energetiniame ir fiziniame lygmenyje, praktikuotojui svarbu pradžioje įsisavinti kvėpavimo cikliškumo pagrindinį principą:
Įkvėpimas -> Iškvėpimas-> Pauzė.

Būtent pauzę svarbu sąmoningai užčiuopti, pajausti, nes jos metu įvyksta dujų mainai. Svarbu niekaip patiems neskubinti kito įkvėpimo. Pavyzdžiui. Atlikdami Saulės pasveikinimą su kiekvienu iškvėpimu lenkimosi judesyje, laukiate, kol ateis spontaniškas įkvėpimas ir tik tada tęsiate judesį. Taip kvėpuodami Saulės pasveikinimą galėsite atlikti nesuskaičiuojamą daugybę kartų. Raumenų sistema sušils, tačiau kvėpavimas ir širdies veikla išliks tolygi. Tokiu būdu KC ir jame plaukiojančios nervų ir kraujotakos sistemos visą laiką veiks harmoningai.

Kvėpavimo principas – judesys paskui kvėpavimą – naudojamas vos pradedant praktikuoti Pranayama. Su laiku į kvėpavimo ir judesio praktiką įvedamos vis sudėtingesnės Prana reguliuojančios technikos.

Sat Nam,
Parengė Nam Ardas Kaur