Parašyti keletą minčių apie moteriškumą įkvėpė trumpas šios savaitės pokalbis ir po jo sekantis prašymas. „Man reikia pagalbos su mano moteriškumu.“

Išgirdus šį prašymą, pakėliau akis į prieš save išganingai į mane žvelgiančią vieną labiausiai kada mano pažintų moteriškų būtybių ir akimirką pagalvojau, kad ji juokauja. 

„Aš nesu moteriška”. Po staigios minčių lavinos pasirodė, kad nejuokauja, kalba rimtai ir šia mintimi tiki. Tiki, nes vienas svarbus žmogus jai pasakė, kad su ja kažkas negerai, o ji paskubėjo pa(si)tvirtinti, kad tikrai negerai. Ir prie viso šio minčių chaoso dar nusprendė, kad negerai su moteriškumu. Tikiu dar vis, kad negerai tik su sąvoka, ne susivokimu. 🙂 

Tai kokia tada tu esi? Tęsiant loginę minčių seką, ar galima būtų teigti, kad vyriška?
O kokiais kriterijais sprendžiama ir kas nustatė tuos moteriškumo kriterijus?

Pastebėjau, kad moteriškumo dažniausiai savyje ieško pačios jautriausios moterys, kurioms patvirtinimo apie tai, kad ji yra moteriška, reikia iš išorės.

Mūsų visuomenėje taip pat stebiu norą moterų ir vyrų skirtingumus pasverti ir palyginus suskirstyti į skyrelius kaip bibliotekoje apie jautresnes, labiau pažeidžiamas, silpnesnes būtybes – tai yra moteriškas moteris ir „sumoteriškėjusius“ vyrus. Internetas lūžta nuo informacijos apie moteriškumą. Ko siekiama pateikiant tokią informaciją? Pagilinti abiejų lyčių atskirtį, kažkurias moters savybes sumenkinti, kad paskui galima būtų jomis pasinaudoti, manipuliuoti, nukreipti dėmesį nuo esmės ir galiausiai vis tiek kažką parduoti vardan moteriškumo?

Net neuro mokslininkai pasaulyje vieningai nesutaria, ar skiriasi abiejų lyčių smegenys, tačiau pripažįsta faktą, kad smegenys yra uniseksinės. nėra rožinių ir žydrų smegenų. Dalis neuro mokslininkų, tiesa, vis ieško tų skirtumų, norėdami įrodyti lyčių skirtumus. Vieni sveria smegenis, kiti matuoja apimtis ir tikrai randa hipotezes patvirtinančius duomenis. Pavyzdžiui vyrų smegenys yra didesnės, tačiau vyrų visi organai yra didesni ir tai nereiškia, kad skiriasi organų funkcijos. Moterų smegenų žievė, kurioje analizuojama visa jutiminė ir kognityvinė informacija, yra storesnė. Tačiau kaip tai įtakoja pačią smegenų veiklą taip ir lieka neaišku, kaip ir didesnės vyrų kepenys ar širdis nereiškia, kad šie organai pas vyrus veikia efektyviau, nei pas moteris. Jeigu bus ieškoma skirtumų – jie bus rasti, kaip kad rodo paskutiniai neuro mokslininkų tyrimai. Kolumbijos universitete mokslininkai atrado genus, nulemiančius būsimo kūdikio lytį, o Vašingtono universiteto mokslininkai įrodė, kad moterų smegenys lėčiau „susidėvi“, nes greičiau gliukozę paverčia energija.

Tačiau ar iš skirtumų tyrinėjimo galime išgryninti kokią nors naudą kiekvieno individo pasaulio vaizdui: va taip elgtis ir mąstyti moteriška, o taip jau vyriška? Visgi NE.

Kaip bebūtų, jeigu toks klausimas kilo, pati moteris suabejojo savo moteriškumu. Ir vyriška moteris yra tik tada, kai ji pati apie save sako: „aš nemoteriškai elgiuosi.“ Nepaneigsite, kad kiekvienoje moteryje yra tiek moteriškos, tiek vyriškos energijos. Profesinę karjerą pasiekusi moteris nebūtinai yra vyriška. Ratus automobiliui su meile keičianti moteris irgi nėra vyriška. Tai kaip tada yra?

Viskas daug paprasčiau. Moteris turi savo vidinį pasaulį, vertybes, lūkesčius sau. Ji įsivaizduoja, kas jai yra moteriška moteris, dažnai ne be kitų nuomonių įpaišymo į bendrą paveikslą ir lygina save su tuo paveikslu. Tad moteriai svarbu kad sutaptų lūkesčiai sau ir vidinė būsena. Kaip aš jaučiuosi kai apie save galvoju kaip apie moterišką moterį. Jeigu apie tai apskritai kada nors pagalvoju.

Ir pabaigai svarbiausia mintis. Kiekviena moteris, aišku kaip ir vyras, yra unikali. Nes individualiam kontekste kiekvienos suaugusios moters savęs pasaulio vaizdą įtakojo aplinka, kurioje būdama mergaite ji augo, tėvų skiepijamos vertybės, patys santykiai su tėvais, patirtos traumos, netikėti įvykiai ir nenumatytos situacijos, daugybė kitų faktorių.

Man moteriškumas asocijuojasi su kūrybingumu, savęs gerbimu ir savo ribų žinojimu bei gebėjimu kiekvieną akimirką jaustis gyva. Anksčiau man būdavo primetamas svetimo pasaulio vaizdas apie mano nemoteriškumą ar moteriškumą, tačiau, ačiū Kūrėjui, tai nepajudino mano savigarbos ir savo moteriškumu rimtai niekada nesu suabejojusi.

Tačiau šįkart tema dedikuojama suabejojusiai savo moteriškumu.

Kviečiu tave pajausti ir pasidalinti mintimis, kas Tau yra Tavo unikalus Moteriškumas?