KUO TIKI SIKHAI?

Sikhų Dharma laikoma tikrovės mokslu apie savasties, savęs paties, bei
sielos patyrimą. Tai mokslas apie dvasinės kilmės suvokimą, kuris
suteikia žmogui Dievo patirtį ir malonę. Sikhai tiki, kad visi esame
dvasinės būtybės, atėjusios į žemę patirti žmogišką patirtį.
Sikhai mano, kad tikėjimas suteikia galimybę panašaus mąstymo
žmonėmis susiburti į Sangatą („šventųjų draugiją“), giedoti sakralias
giesmes, patiriant perėjimą nuo individualios sąmonės prie grupinės ir
visuotinės sąmonės.

SIKHŲ RELIGIJOS ISTORIJA

Sikhų religinio judėjimo Šiaurės Indijoje (dabar Pakistano teritorija)
pradžia siejama su Guru Nanaku. Guru Nanakas prieš daugiau nei 500
metų pakvietė žmones, kurie trokšta dvasinio gyvenimo be beprasmių
ritualų, žiauraus kastų skirtumo, stabų garbinimo ar priverstinės
vergovės kitiems, sekti juo. Guru Nanakas savo mokyme sakė, kad visi
žmonės vienodai branginami Dievo akyse. Jis pabrėžė visų žmonių
lygybę, nepriklausomai nuo kastos, klasės, religijos, rasės ar lieties. Jis
sakė, kad moterys yra visuomenės esminė dalis ir nėra menkesnė už
vyrus. „Tiesa yra aukštai, bet dar aukščiau yra teisingas gyvenimas“.
Jo garsusis eilėraštis:
„ Kam vadinti Ją bloga? Jus iš Jos gimė karaliai. Iš moters gimė moteris,
be moters nieko nebūtų. Tik Dievo vardas, o Nanakai, vienintelis, kuris ne
iš moters kilęs.“
Guru Nanakas kalbėjo apie gėrį visose religijose, o tie, kurie juo sekė,
buvo žinomi kaip tiesos ieškotojai arba sikhai. Jis mokė savo mokinius
gyventi atsiskyrus ašrame(vienuolyne) arba eiti namų šeimininkų keliu ir
atrasti Dievą namuose, širdyje, bei visada viskame matyti didįjį Dievą.

KAS YRA SIKHAS?

Sikhas yra tiesos ieškotojas per Shabad Guru patirtį.
Žodis sikhas pažodžiui iš Pendžabų kalbos verčiamas kaip „studentas“
arba „mokinys“. Sikhizmo aušroje Dharma formavosi iš dešimties žmonių
guru sekėjų judėjimo. Žodis Guru, kuris dažnai verčiamas kaip
„Mokytojas“, iš tiesų reiškia „tas, kuris suteikia technologiją, kaip iš
tamsos išeiti į šviesą“.
Sikhai tiki į vieną Dievą, pripažįsta transcendentinę dvasios vienybę
visame kame, netiki atsivertimu, nieko nevadina „eretiku“, gerbia visas
lytis, nepraktikuoja luomų, gyvena pasaulyje kuris, jų nuomone, yra
dieviškas, neprivalo pasninkauti, privalo naudoti kardą, kad išvengtų
priverstinio atsivertimo, tiki reinkarnacija ir kremuoja mirusiuosius.
Guru Nanako paramparoje yra devyni realiai gyvenę žmonės: Guru
Angad, Guru Amar Das, Guru Ram Das, Guru Arjan Dev, Guru
Hargobind, Guru Har Rai, Guru Harkrishan, Guru Teg Bahadur ir Guru
Gobind Singh. Visi šie dešimt žmonių Guru įkūnijo Shabad Guru –
švytinčio garso ir giesmės Guru.
1708 m. prieš palikdamas savo fizinį kūną, Guru Gobind Singhas oficialiai
perdavė sikhams visų sikhų guru – Siri Guru Granth Sahib – giesmių ir
eilėraščių rinkinį, parašytą šešių sikhų Guru ir kitų tikėjimų šventų
žmonių.
Dauguma pasauliečių Siri Guru Granth Sahib vadina sikhų
Šventuoju Raštu, tačiau sikhai tiki, kad tai yra gyvas šventas
virpesys(judesys) knygos pavidalu.
Kai Siri Guru Granth Sahib posmai kartojami ar giedami su pilnu
atsidavimu ir nuoširdžiu ketinimu, kartojantis žmogus pats tampa
giesme ir galiausiai įgauna šventųjų, parašiusių ar kartojusių originalius
žodžius, sąmonę. Taigi Siri Guru Granth Sahib yra Sikh Guru, – sikhų
kelias Dievop.
Sikhizme nuolatinė praktika ir patirtis yra pagrindinis žmogaus darbas.
Žodis „sikhas“ yra kilęs iš sanskrito žodžio „ shishya “, reiškiančio
„besimokantysis, mokinys arba tiesos ieškotojas“. Tad kol žmogus
mokosi ir gyvenime vadovaujasi Sikhų Dharmos gairėmis, jis laikomas
sikhu.