PAGRINDINĖS SIKHŲ TIKĖJIMO TIESOS

Sikhai tiki Vienu Dievu, kuris yra ir imanentinis, ir transcendentinis. Jiems
Dievas yra kiekviename kūrinijos atome ir už žmogaus suvokimo ribų.
Sikhai dažnai naudoja vandenyno ir jo lašo analogiją. Lašas yra
vandenyno dalis, tačiau jis nesuvokia vandenyno ribų (net jei vandens
lašas turėtų sąmonę). Taigi, niekur nėra Dievo ir nėra nei vieno, kuris
galėtų išeiti už Dievo ribų, kad pamatuotų Jį/Ją/Tai. Dievas neturi lyties.
Vienas iš sikhų Dievo aspektų yra Nirvair – be keršto. Sikhai tiki, kad
Dievas nėra kerštingas ir yra nebaudžiantis. Dievas yra geranoriškas ta
pačia prasme, kaip geranoriška saulė: visiems vienodai suteikia šviesą be
asmeninio prisirišimo. Kadangi sikhai tiki visa persmelkiančia Dievo
šviesa, jie taip pat tiki visų lyčių, visų religijų, visų žmonių ir
vietų šventumu.

Kas yra Dievas?

Sikhams Dievas yra begalybės patirtis, kurią galima patirti praktikuojant
Shabd Guru.

„Shabad“ reiškia garsą, „Guru“ reiškia mokytoją arba žinias, kurios garsą
transformuoja. Shabad Guru sikhams yra ypatingas garsas, kuris ir yra
mokytojas. Shabad Guru naudoja Naad, pilnai subalansuotą universalų
garsą, kuris pašalina ego ribotumą ir realybės iškraipymus.
Kas yra Begalinis Kūrėjas ir kaip Jis sukūrė visą kūriniją?
Guru Nanak pavadino Dievą Ek Ong Kar ir apšvietė Jo esmę per Mul
Mantra. Visų pirma, sikhai Dievą mato kaip Begalybės patirtį: Tiesą, Sat
Nam. Dievas sukūrė kūriniją savo džiaugsmui ir išaukštinimui ir paskyrė
jai užduotis. Pats Dievas stebi savo kūrybą ir džiaugsmo būsenoje valdo
kūrinijos žaidimą. Dievas kuria iš savo virpesių dažnio. Iš pradžių Dievo
Žodis sukūrė visatą virpesių galia. Patirtis yra už žodžių ir už minčių.
Kiekvienas individas gali tai patirti savo sąmonėje jam prieinamu būdu.
Jei Dievas nepažinus, kaip Guru galėjo Jį padaryti pažiniu?
Guru Nanakas nuo gimimo prisiminė, kad atėjo iš Begalybės ir visą savo
gyvenimą klausėsi Shabd Guru – Begalybės savyje. Tai suteikė jam Dievo
sąmonės patirtį.
Sikhai tiki, kad patirtis – tai būdas pažinti nežinomybę. Kai Guru patyrė
Dievą ir išreiškė šią patirtį per Shabd Guru, jie sukūrė transporto
priemonę, – Naad kalbą, kurios poveikis galėjo išversti Guru patirtis ir jas
įgarsinti.
Kiekvienas kartojantis Shabd Guru taip, kaip kalbėjo guru, gali atkurti
tuos virpesius savo sąmonėje ir atpažinti, kad jis arba ji yra Dievas.
Dievo esmė yra saldumas ir palaima. Sikhas, paklūstantis tam, ką sako
NAAD, patiria Dievą paprastame gyvenime.

PASAULIO SUKŪRIMAS

Sikhai viską aplink esantį mato kaip Dievo kūrinį. Jie neniekina
materialaus pasaulio, bet pripažįsta, kad pasaulis nėra ‘tikras’. Sikhai
Dievą mato kaip vienintelę tikrovę, o kūrybą – kaip Dievo surežisuotą
spektaklį ar iliuziją. „Maja“ apibrėžiama kaip iliuzija(sluoksniuota
skraistė, dengianti realybę), kad žmonės yra atskirti nuo Dievo, kaip
iliuziją, kad žmonės patys esą maža tikrovė. Sikhai tiki, kad kartodami
Dievo vardą, jie gali nutraukti Majos skraistę ir kad Dievas sukūrė
žmoniją savo malonumui. Žemė -tai Jo spaktaklis ir Jam patinka scena.
Sikhai į realybę žiūri kaip į galimybę suvaidinti mylimąjį Dievo šokyje, o
pasaulio sukūrimas jiems yra scena, kurią Dievas sukūrė tam, kad
priartėtų savo pasirinkimais prie Jo.

DIEVAS YRA KIEKVIENAME

Sikhų Dharma sako: Ang Sang Wahe Guru („Dievas yra kiekviename tavo
veiksme“). Jame nesakoma, kad Dievas geras ar blogas, aukštas ar
žemas – sakoma: „Dievas yra su tavimi, nesvarbu, kas tu esi ir kodėl
esi“. Sikhų Dharma pateikia paprasčiausią Ang Sang Wahe Guru versiją.
Dievas yra su tavimi, o ne tai, kad Dievas yra su tavimi tik tada, kai tu
darai „tai, ką turėtum“. Arba, kad Dievas yra su tavimi tik tada, kai tu
medituoji. „Dievas su tavimi.” Viskas. Sikhai tiki, kad turi elgtis
atsakingai. Jei jūs nenorite elgtis atsakingai, negalite patikėti, kad Dievas
yra su jumis. Sikhas neabejoja, kad Guru yra Ang Sang , tai yra
kiekvienoje ląstelėje.
Sikhai tiki, kad žmogus gali eiti su Dievu, kai leidžia begaliniam Dievui
susilieti su jo ribota būtimi. Tiki, kad begalinis Dievas susilieja su ribotu
žmogumi visur ir nesvarbu ar išgyvenami laikai geri, ar sunkūs.

GĖRIS IR BLOGIS

Sąvokos „gėris“ ir „blogis“
Sikhai tiki, kad Dievas yra drauge visada, įskaitant veiksmus ir situacijas,
kurias žmogus paprastai subjektyviai laiko „blogomis“. Sikhai į gėrį ir
blogį žiūri kaip į žmogaus proto sukurtą konstruktą. Tai, kas yra blogis,
gali atvesti į didelį gėrį, o tai, kas gera, gali sukelti didelį blogį. Taigi
sikhai nejaučia jokio poreikio kažkaip išskirti ir paaiškinti ‘blogio’sąvoką,
ar blogio buvimą pasaulyje.
Nuodėmė
Kadangi sikhai tiki, kad Dievas viską kuria, o gėris ir blogis yra žmonių
konstruktai, jie netiki, kad tam tikri veiksmai iš prigimties yra
nuodėmingi. Sikhai netiki, kad kuri nors Dievo kūrinijos dalis „gimė
nuodėmėje“. Jie pripažįsta, kad kai kurie veiksmai yra mažiau teisingi nei
kiti, todėl geriausia jų vengti. Dažniausiai sikhai vartoja žodį „nuodėmė“,
kad apibūdintų psichinius prisirišimus ir fizinius veiksmus, dėl kurių jie
pamiršta Dievo buvimą savo gyvenime. Taigi, kai sikhai vartoja
žodį „nuodėmė“, iš tikrųjų sako „atsiskyręs nuo Dievo“.
Jeigu Dievas yra visko Darytojas, kodėl Jis leidžia blogį?
Sikhai tiki, kad blogis yra Dievo išbandymas žmogui ir žmogaus ego.
Dievas davė žmonėms laisvą valią, kad jie pasirinktų Dievą aukščiau už
viską. Tačiau laisvas pasirinkimas reiškia bandymų ir klaidų galimybę.
Blogis anot jų, pasireiškia iš savanaudiškų pasirinkimų, atnešančių
kitiems žalą ir sunaikinimą. Sikhai tiki, kad taip nutinka, jei
nusprendžiama nusigręžti nuo Dieviškos begalybės ir galvoti, kad
gyvenimas tik vienas ir reikia kuo daugiau gauti sau naudos.
Sikhų požiūriu Dievas leidžia blogiui egzistuoti, išlikti, nes blogio buvimas
skatina žmogų keistis ir mokytis keistis išimtinai savo pastangomis.
Blogio sukeliamas skausmas moko žmones atmesti viską, išskyrus Dievo
meilę. Tai leidžia jiems įgyti dorybes, kurios sujungia juos su Dievu
už blogio ir sielvarto gelmių.

GERUMAS

Sikhai meldžiasi už gerumą visiems. Tokiu būdu jie apsisaugo nuo blogio.
Sikhai meldžiasi, kad gėris nugalėtų ir blogis būtų sunaikintas.
Sikhai tiki, kad malda už gėrį pagreitina blogio naikinimą ir meldžiasi
Dievui, kad jis sunaikintų blogį, nes blogis yra priešas – ar jis yra savyje,
ar kitame.