Kartą paklaustas, ar narkotikai gali pasiūlyti greitesnį kelią į nušvitimą, Dalai Lama atsakė: „Labai tikiuosi.“
Mano požiūris greičiausiai yra artimesnis „abejoju“. 
Yra mitas apie keturias jugas (pasaulio amžių ciklus), minimas Puranose (indų mitologinių tekstų ciklas), taip pat Mahabharatoje (didžiausiame indų epe, kuriame yra ir Bhagavad Gita). Įdomu tai, kad Puranų mitas nėra vienkartinis įvykis, bet sudėtingesnis keturių žingsnių procesas, kurio metu mes nusileidžiame į sumaištį, kurioje vis dar esame šiandien.
Satya arba Krita Yuga(Aukso amžius – Krita sanskrito kalba reiškia”pradžia”): Pasak Puranų, mūsų istorija prasidėjo Satya Yugoje, Tiesos amžiuje arba Aukso amžiuje. Šio amžiaus tekstai yra Vedos, o jei studijuotumėte Vedas, pirmiausia pastebėtumėte, kad jose kalba yra tokia archajiška, kad sunku suprasti, apie ką. Tik išsamus tyrimas atskleidžia, kad senovės vedose aprašomi himnai gamtai, kurie atskleidžia pasaulio vaizdą, kad tuo metu, kai buvo parašyti šie tekstai, žmonija vis dar buvo panirusi į gamtą. Šis panirimas buvo toks visapusiškas, kad viskas aplink mus buvo integruota į mūsų savęs pajautimą, įskaitant žvaigždes, saulę, mėnulį, kalnus, upes, vandenynus ir kt. Vedose aprašytas mąstymo būdas yra natūralistinis arba animistinis, – kad visas pasaulis yra susikristalizavusi dvasia. Aukos ir ritualai vaidino didelį vaidmenį tarp to laikotarpio žmonių, kaip ir šiandieninėse vietinėse kultūrose. Kaip ir Edeno sodas, Puranų aukso amžius yra mūsų tolimos vietinės praeities aprašymas, kai būva vyko išvien su gamta.
Tuo metu mes turėjome proto kokybę, vadinamą sustabdyta ( nirodha). Tai reiškia, kad kai tik užduotis būdavo įvykdyta, mūsų protas automatiškai vėl įsiliedavo į širdį (sąmonės metafora) ir ilsėdavosi mūsų tikroje prigimtyje. Taip ir dabar veikia vietinių genčių žmonių protas (jei dar nesunaikinome jų kultūros per kolonializmą). Tai nereiškia, kad toks protas yra paprastas, veikiau tai reiškia, kad žmogus žino, kaip paspausti išjungimo mygtuką, kai proto nereikia.
Per entropijos (tvarkos žlugimo entropija) procesą šis pradinis protas buvo sutrikdytas ir mes įžengėme į kitą amžių, Treta Yugą (Sidabro -„triada”). Tiksli šio pavadinimo priežastis nuvestų į ilgą ekskursiją, todėl tiesiog prisiminkime, kad skaičius trys reiškia judesį, veiksmą. Šiame amžiuje buvo statomi miestai, o visuomenės sistema vis sudėtingėjo. Dalį žmonijos prasidedantis atsiribojimas nuo gamtos stipriai palietė ir jie reguliariai lankydavosi džiunglėse, kad gautų dvasinių patarimų iš senųjų išminčių, kurie vis dar ten gyveno. Šiuo laikotarpiu buvo sukurtos Upanišados. Upanišados reiškia „sėdėti šalia [mistiko]“ ir šie tekstai apima mokymus, kurie buvo „paslėpti” nuo daugelio žmonių, dėl vis greitėjančio gyvenimo tempo.
Proto kokybė buvo vadinama sutelkta arba vienakryptė (ekagra). Ši proto kokybė nors ir prarado gebėjimą plėstis iki tokio lygio, kad apimtų visą kūriniją, tačiau pats protas vis dar buvo vienakryptis ir pakankamai sutelktas, kad galėtų pasiekti tiesą, jei jam būtų suteikta pakankamai laiko sutelkti dėmesį į vieną dalyką pakankamai ilgai.
Dvapara Yuga(Bronzos – „du priekyje”): Šis laikotarpis vėl truko ilgai, kol galiausiai vėl padidėjo entropija (netvarka). Šis amžius išvertus žodį Dvapara, reikštų „du į priekį” amžių ir vėlgi vienintelis dalykas, kurį turime prisiminti šiam paaiškinimui, yra tai, kad jame yra skaičius du. Tuo metu sutriko integruota dviejų smegenų pusrutulių funkcija ir žmonės linko į vieną ar kitą kraštutinumą. Tuo metu buvo sukurti du tekstai – Puranos ir Sutros, atspindintys, kad žmonės buvo mitologiškai aktyvūs /intuityvūs arba racionalūs/linkę į filosofiją.
Tuo metu protas buvo vadinamas svyruojančiu (vikshipta) arba sutrikusiu, nes šis protas nuolat svyravo nuo vieno kraštutinumo prie kito. Šiuo laikotarpiu žmonija prarado nuolatinį savęs jausmą. Šį praradimą tiksliai įvardino armėnų mistikas Georgijus Gurdžijevas: šiuolaikiniai žmonės nebeturi centro, bet jį galima atkurti per praktiką. Panašiai šią frazė komentavo tiek postmodernistinis požiūris į save: mes esame nuolat kintančių savęs versijų junginys, tiek psichologinė situacionizmo teorija: kad mes neatliekame veiksmų iš nuolatinio savęs jausmo, o tiesiog priimame sprendimus remdamiesi konkrečiomis situacijomis ir todėl nuolat keičiamės.
Kali Yuga(Geležies amžius, Kali verčiant tai ir tamsa, mirtis): Vėlgi, mes išbuvome šiame amžiuje ilgą laiką, o netvarka (entropija) didėjo. Geras būdas padedantis suprasti entropiją tai apie ją galvoti kaip apie rūdijimo procesą. Kai tik metalo paviršių pažeidžia rūdys, procesas tiesiog tęsiasi toliau dėl drėgmės ir laiko buvimo. Kai kurie mokslininkai dabar teigia, kad pats laikas yra entropija, kaip ir žmogaus gyvenimas, – bet mokslinių įrodymų šiems teiginiams nėra.
Kali Yuga  vadinamas tamsos amžiumi, atpažįstamas pagal visur paplitusią korupciją ir sumaištį. Jį žymi nuolatinis karas ir konfliktai tarp žmonių, savanaudiškos valdymo sistemos, o taip pat gausybė klaidingų mokymų.
Žinau, kad visa tai skamba grėsmingai, bet tolima vo sregima šviesa tunelio gale yra(nežiūrint, kad entropijos tyrinėtojai yra totalūs nihilistai).
Šiam amžiui priklausantys tekstai vadinami Tantromis (šis terminas reiškia technologiją ar metodą). Tantrų terminas Vakaruose yra klaidingai suprastas. Iš tiesų yra parašyta daugiau nei 800 Tantrų. Tačiau dėl to, kad šio amžiaus žmonės prarado vidinį, intuityvų tiesos supratimą, techniniai tekstai labai išsamiai aprašydavo kiekvieną veiksmą. Nedidelė dalis Tantrų dalis išsamiai aprašė seksualines technikas. XVIII ir XIX amžiaus puritoniškiems, seksualiai suvaržytiems Vakarų pasaulio gyventojams tai buvo tokia sensacija, kad terminas Tantra buvo susietas su nepadoriu mokymu.
Kali yuga amžiuje protas vadinamas materialistiškai apsėstu (mudha). Užuot pripažinę visą gamtą kaip susikristalizavusį Dievišką kūną, šioje epochoje žmonija tapo apsėsta savo pačių fiziniais kūnais. Užuot suvokę neįtikėtiną gamtos ir bendruomenės rūšių gausą, mes tapome apsėsti turtų didinimo manija. Pamiršę, kad visi visų žmonių ir visų rūšių vaikai turėtų būti ir mūsų vaikai, mes tapome apsėsti tik savo pačių palikuonimis. Užuot gerbę išmintį, vyresniuosiuose ir išminčius, tapome apsėsti jaunystės ir įžymybių kultu.
 
Keturi amžiai ir jogos technika: Joga yra sistema, skirta apversti išvarymą iš Edeno sodo, einant atgal per entropinius įvykius, vedančius į keturis amžius.
 
Nors šiuolaikinė žmonija yra visiškai apsėsta fiziškumo, tiesa ta, kad mes esame apsėsti idėjų, kurias turime apie kūnus. Viena vertus, sekdami media, kuri garbina tobulumą, jauną kūną, aukštų rezultatų pasiekusius sportininkus, mes sėdime ant sofos ir patys esame visiškai atsiskyrę nuo savo pačių kūnų.
Pirmasis žingsnis jogoje, padedantis vėl įsikūnyti tai asanų ir krijų praktikavimas. Asanos(Krijos) tikslas nėra atlikti įmantrias pozas, atrodant fantastiškai Instagrame ar Tik Toke. Asanos tikslas yra pilnai įsikūnyti savo kūne ir paleisti fizinį praeities sąlygojimų ir skausmingų pasąmonės įspaudų aspektą. Tapdami įkūnytais žmonėmis, o ne būdami atsiskyrę nuo kūno ir trokšdami idealų, bei paleisdami fizinį sąlygojimo aspektą, mes įveikiame tendencijas, susijusias su materialistiškai apsėstu protu ir Kali Yuga.
Pasiekę tam tikrą asanos/krijos fizinių įgūdžių lygį, esame pasiruošę spręsti problemas, susijusias su trečiuoju amžiumi, Dvapara Yuga („du”). Prisiminkite, kad tuo metu sutriko integruota abiejų smegenų pusrutulių veikla ir mes identifikavome save su kraštutinumais, tokiais kaip fundamentalizmas ir realizmas. Taip pat praradome nuolatinį savęs jausmą. Amžiaus pavadinimas, „du pirmyn”, leidžia suvokti, kad praktika, skirta atkurti žmogaus smegenų funkciją ir atgauti nuolatinį savęs jausmą, yra susijusi su mūsų abiem šnervėmis ir pranajama technikomis(kvėpavimu). Pranayama ilgainiui praktikuojant pašalina praninį arba subtilų praeities sąlygojimo ir skausmingų pasąmonės įspaudų aspektą.
Kai įsitvirtiname Pranayama praktikoje, tada galime spręsti problemas, susijusias su antruoju amžiumi, Treta Yuga (triada). Tai reiškia, kad keliaujame atgal laiku, atgal prie šaltinio ir apverčiame entropinį judėjimą, kurį patyrė mūsų civilizacija. Treta Yuga amžiuje mūsų Kundalini (Dieviškoji kūrybinė jėga) nukrito žemyn iki pat kulkšnių, o tai reiškia, kad mūsų protinis gebėjimas sutelkti dėmesį ir koncentraciją sumažėjo. Pavadinimas Treta (turintis skaičių trys – veiksmas) reiškia metodą, naudojamą šiam trūkumui pašalinti. Naudodami Kundalini pakėlimo meditacines jogos technikas, mes pakeliame Kundalini atgal iki trečiosios akies(Ajna) čakros. Jogos meditacinės technikos taip pat pašalina protinį praeities sąlygojimo ir skausmingų pasąmonės įspaudų aspektą. Šiame etape sąlygojimo procesas yra baigtas ir mes esame pasiruošę samadhi (apreiškimui).
Samadhi yra paskutinis jogos technikų sluoksnis, ne tik sąmonės būklė. Jis galutinai apverčia entropinį judėjimą, kuris mus išvedė iš Satya Yuga, o vėliau ir iš metaforinio Edeno sodo.
Yra du samadhi būdai:
Objektyvus -kurio metu mes išmokstame matyti pasaulį be sąlygojimo, – tokį, koks jis iš tikrųjų yra.
Beobjektis – kurio metu mes patiriame save kaip gryną sąmonę, ir todėl amžiną ir begalinį.
Su šiuo ketvirtuoju jogos technikos sluoksniu atkuriama pradinė sustabdyta (nirodha) proto būklė. Protas, kuris yra suprantantis, suvokiantis ir sprendžiantis problemas, tiesiog sustabdomas (t. y. vėl absorbuojamas į sąmonę), jei tuo metu nereikia spręsti jokios problemos. Ir tai protas daro pats.
Jogos technikos buvo sukurtos padėti pereiti žmonijai laiku atgal į ateitį, apverčiant entropijos judėjimą.
Sustabdyta proto būklė taip pat reiškia mūsų sugrįžimą į gamtą ir pripažinimą, kad mūsų Motina Žemė, biosfera, yra jaučianti, gyva būtybė.
Aukščiau pateiktas keturių jugų praktikų aprašymas yra tik glausta sudėtingo proceso santrauka.
Šių praktikų sudėtingumas gali būti stebinantis, o žmonija visada ilgisi paprastų sprendimų. Bet vienas įtakingiausių XX a  rašytojų Henris Luisas Menkenas rašė: „Kiekvienai sudėtingai problemai yra atsakymas, kuris gali būti aiškus ir paprastas arba klaidingas“. 🙂