Septynios Turya būsenos.
Praktinė septynių turya būsenų teorija, dar žinoma kaip septynios anandos (palaimos) būsenos, kurią dabar jums paaiškinsiu, perduota yra didžiojo šaivitų filosofo Abhinavagupta, kuriam išmintį perdavė jo mokytojas Śaṁbhunātha.

Turya

Tarp trijų subjektyvaus kūno būsenų – būdravimo, sapnavimo ir gilaus miego – yra sandūra. Ši sandūra – tai jungtis: budrumo ir sapnavimo; sapnavimo ir gilaus miego; gilaus miego ir pabudimo būsenų. Šie perėjimai kiekviename žmoguje įvyksta automatiškai.
Kaskart, kai pereinate iš budrumo į sapnavimo būseną, patenkate į sandūrą ir iš jos pereinate į sapnavimo būseną. Kai iš sapnavimo būsenos pereinate į budrumą, pirmiausia patiriate sandūrą, ir tik tada atsimerkiate ir patiriate pabudimo būseną. Šią sandūrą patiriate kiekvieną kartą, kai judate tarp bet kurių dviejų iš trijų subjektyvaus kūno būsenų.
Ši sandūra iš tikrųjų yra ketvirtoji būsena – Turya.

Turya būsenos negalite patirti sutelkdami dėmesį į ją, nes kai tik sutelksite į ją dėmesį ir lauksite, kada ji įvyks, ji, deja, niekada neįvyks. Jūs lauksite budrumo būsenoje. Kai užmigsite ir pateksite į sapną, Turya jūs atrasite. Tačiau sapne jūs nesuvoksite sandūros patirties.
Vienintelis būdas leidžiantis patirti šią sandūrą – tai dėmesio sutelkimas į tašką kvėpuojant, kalbant ar judant. Jūs turite sutelkti dėmesį į tašką. Jūs turite stebėti bet kuriuos vienas paskui kitą sekančius du judesius, bet kuriuos du kvėpavimo judesius.

Susikoncentruokite į tarpus tarp kvėpavimų. Po kurio laiko, kai koncentracija taps nuolatine, tada, kai eisite miegoti, jūs automatiškai pateksite į sapnavimo būseną. Tačiau tokiu atveju jūs nepateksite į sapną. Vietoj to, jūs atsidursite sandūroje. Ši sandūra yra tik vartai, įėjimas į Turya. Jūsų supratimas apie sandūrą atsiras tik dėl jūsų ankstesnės praktikos, kai jūs sutelksit dėmesį tarp bet kurių dviejų judesių ar dviejų įkvėpimų.

Nijānanda

Tai pirmoji Turys būsena, vadinama nijānanda, kuri reiškia „tavo paties palaima“.
Nirānanda (pirmoji faktinė anandos būsena)

Pirmą kartą sandūrą patirsite treniruodamiesi bet kuriame taške, pavyzdžiui, tarp bet kurių dviejų įkvėpimų, tarp dviejų judesių arba tarp dviejų minčių.
„Kai susikoncentruosite į mikro judesius, akimirka po akimirkos – su pagarba, meile, atsidavimu, jūsų kvėpavimas taps labai švelnus ir subtilus. Jūs automatiškai imsite kvėpuoti labai lėtai. Tą akimirką pajusite svaigulį. Tai savotiška svaiginanti būsena. Jeigu apsvaigimo patyrimo metu jūs nepertrauksite savo koncentracijos, svaigulys taps tvirtas ir stabilus.
Tai antroji turya būsena, žinoma kaip nirānanda, kuri reiškia „beribė palaima“. Joje neprarandamas sąmoningumas, nors jūs jaučiatės apsvaigęs.
Kai svaigulys stabilizuojasi ir išlieka ilgesnį laiką, tuomet jūs iškart užmigsite. Tačiau jūs neįeisite į sapno būseną; veikiau pateksite į sandūrą.
Sandūra yra turya pradžia. Įeidami į šią sankryžą, jūs patenkate į kitą pasaulį. Tai ne budrumas, ne sapnavimo būsena, ir ne gilus miegas, – tai ketvirta dimensija. Tuo metu jūsų vidaus organai nustoja funkcionuoti. Jūs negalite judėti, negirdite ir nematote. Jei didelių pastangų dėka, jums pavyks atmerkti akis, pajusite, kad vis dar esate savo namuose; tačiau iš tikrųjų negalite pajudinti jokios kūno dalies ir tik šiek tiek galite pajudinti akių vokus.

Parānanda

Šioje stadijoje mokinys pradeda girdėti agresyvius garsus ir mato įniršusius, baisius pavidalus. Jeigu mokinys išsigąsta baisių būtybių ir iš karto bando visomis jėgomis išeiti iš Turya būsenos, ir jam pavyksta, iš karto vėl atsiduria budrumo būsenoje. Kita vertus, yra mokinių, kurie mokosi toleruoti tuos šlykščius ir baisius dalykus. Pavyzdžiui, mokinys gali patirti, kad namas ant jo sugriuvo, arba gali patirti, kad dega ugnis ir ji sudegins viską, įskaitant jį patį ir neišsigąsti.
Šie ir panašūs išgyvenimai, jei jie bus išbūti ir toleruojami, praeis. Jei mokinys negalės jų toleruoti, jis bus išmestas į pabudimo būseną ir turės pradėti iš naujo. Siekdamas tęsti savo kelionę, mokinys turi išmokti toleruoti šiuos baisius ir siaubingus išgyvenimus, pragaro ugnį ir garsus.
Ko išgyvenimui reikia?
Privaloma išlaikyti tik vieną dalyką – tai kvėpavimas. Mokinys turi įkvėpti ir iškvėpti su atsidavimu ir meile savo Aukštesniajam Aš. Tai reiškia įkvėpti ir iškvėpti nuolat kartojant Kūrėjo vardą, kaip jam buvo perduota mokytojo (Wahe Guru/Sat Nam ar kita mantra), nekreipiant dėmesio į šiuos baisius garsus.
Mokinys iš tikrųjų gali manyti, kad mirs, kad jo nebeliks. Šios mintys yra klaidingos ir jis turi į jas nekreipti dėmesio. Išties, kai mokinys nori pereiti nuo individualumo prie universalumo, šie išgyvenimai atsiranda tam, kad individualumas išnyktų. Prasidėjus judėjimui universalumo link, prasideda arši kova.
Jei ir toliau joginas kvėpuos ir viduje kartos mantrą, šie baisūs garsai ir formos išnyks. Tada prasidės automatiniai susitraukimo ir išsiplėtimo judesiai jūsų kvėpavimo takuose.
Jausitės taip, lyg užspringstate ir negalite daugiau kvėpuoti. Šią patirtį taip pat turite išmokti toleruoti. Užspringimo pojūtis išnyks tik tada, kai sustiprinsite savo atsidavimą Kūrėjui. Turite įdėti dar daugiau meilės savo praktikai. Jei tai bus padaryta, po kurio laiko šis užspringimo pojūtis praeis. Tačiau jei šiuo metu nepadidinsite atsidavimo savo praktikai, tuomet išeisite iš šios būsenos ir turėsite viską pradėti iš naujo.
Ši baisių garsų ir formų būsena, kurią lydi pojūtis, kad užspringstate ir jūsų kvėpavimas sustoja, vadinama parānanda,- tai reiškia „kvėpavimo ānanda (palaima). Jūsų kvėpavimas pamažu tampa kupinas palaimos ir džiaugsmo, nors tuo pačiu metu patiriate baisių formų ir garsų realybę arba būseną, kai jūsų kvėpavimas sustoja.

Brahmananda

Jei tęsiate praktiką su dideliu atsidavimu, jūsų kvėpavimas sustoja. Sustoja dėl įprasto kvėpavimo kanalų užsidarymo. Įprasto kvėpavimo metu du kanalai būna atviri, o du – uždaryti. Šį simptomą patiriate, kai pajuntate, kad užspringstate ir netrukus kvėpavimas sustoja.
„Šiuo metu jūsų kvėpavimas tampa sutelktas ir juda apie vieną tašką, kaip sūkuryje. Paprastai joginas išgyvena patirtį, kad jo kvėpavimas nei išeina, nei įeina. Jis jaučia, kad jo kvėpavimas juda ratu, sukasi tame taške, kuriame yra keturių kvėpavimo kanalų sandūra, ties minkštuoju gomuriu. Ši būsena vadinama bhramānanda, o tai reiškia „palaima, kuri persmelkia viską“. Čia joginas privalo išlaikyti savo atsidavimo praktikos tęstinumą. Kadangi jo kvėpavimas sustojo ir jis negali stebėti savo kvėpavimo, jis gali tik kartoti mantrą. Joginas privalo sutelkti mintis į mantrą, į savo ilgai praktikuojamą ir kartojamą mantrą su dideliu atsidavimu Kūrėjui.
„Jei joginas tęs šią praktiką su dideliu atsidavimu, po kurio laiko jis pradės žiovauti arba jo burna persikreips kaip ir mirties akimirką.
Šios stadijos yra tos pačios, kurios vyksta, kai žmogaus kvėpavimas sustoja ir jis netrukus mirs. Daugybė pokyčių, vykstančių veide, yra tie patys, kurie vyksta mirties akimirką. Tad jogino galvoje kyla mirties baimė. Dabar jis jaučia, kad tikrai miršta. Jis nebijo, jis nerimauja.
Tai tokia ta mirtis, kuri įvyksta, kai miršta individualumas ir gimsta visuotinis Aš. Tai nėra fizinė mirtis; tai psichinė mirtis. Vienintelis dalykas, kurį joginas turi padaryti, tai pravirkti su atsidavimu ir pasidavimu. Jis turi melstis už visuotinio „Aš“ patyrimą. Po kelių akimirkų, kai sūkurinis kvėpavimas tampa labai greitas ir juda vis greičiau, joginas turi iš karto sustabdyti kvėpavimą. Joginas turi nebijoti. Jei Mokytojas yra šalia, jis tuo metu joginui pasako, kad jis sustabdytų kvėpavimą. Kai kvėpavimo sūkurys kyla, atsiranda tikimybė, kad vėl pradėsite kvėpuoti. Šiuo metu jūs galite jį sustabdyti arba paleisti. Kai kvėpavimo sūkurys tampa intensyviausias, joginas turi jį nedelsiant sustabdyti.

Mahānanda

Kai nustoja joginas kvėpuoti, jo kvėpavimas iš karto nuteka per centrinę veną. Kvėpavimas „nuryjamas“ ir joginas girdi gurkšnojimo garsą. „Centrinės venos (madhyanāḍī) vartai atsidaro iš karto ir kvėpavimas pasiekia tą vietą, vadinamą mūlādhāra, kuri yra šalia tiesiosios žarnos. Ši turya būsena vadinama mahānanda, o tai reiškia „didžioji palaima“.
Nuo šio momento viskas toliau vyksta automatiškai. Tačiau yra vienas dalykas, į kurį joginas turėtų atkreipti dėmesį ir būti atsargus. Joginas neturėtų galvoti, kad „dabar viskas vyksta automatiškai“. Kuo labiau jis galvos, kad viskas vyks automatiškai, tuo stipriau jį laikys mahanandos būsena. Štai kodėl Meistrai niekada nesako mokiniui kas seks po mahanandos būsenos.
Žvelgiant iš Šaivizmo požiūrio, po mahananandos, joginas turi priimti bhramavega. Bhramavega reiškia „nežinoma(nepažini) jėga“. Čia joginas turi dar labiau sustiprinti savo atsidavimo jėgą, net ir nežinodamas, kas nutiks toliau. nuo šios akimirkos joginas nebegali naudoti mantros. Kai dingsta kvėpavimas, dingsta ir protas, nes protas transformuojasi į sąmonės formavimąsi (cit/Kundalini). Čia kvėpavimas įgauna jėgos (vega) formą. Būtent Vega prasiskverbia į mūlādhāra čakra, kad joginas praeitų per ją.

Cidānanda

Kai Vega pereina per mūlādhāra čakrą, ji kyla toliau ir transformuojasi. Ji tampa kupina palaimos, ekstazės ir sąmonės. Tai dieviška patirtis. Joginas jaučia, koks esąs iš tikrųjų.
„Taip vyksta kuṇḍalinī iš mūlādhāra čakros į kaukolės centrą viršuje kilimas, užimantis visą kanalą. Pojūtis apima joginą, kad gėlės žiedas galvoje skleidžiasi. Ši būsena, kuri yra šeštoji turya būsena, vadinama cidānanda, o tai reiškia „sąmonės palaima“.
Tada jėga(Kundalini) suspaudžia kaukolės momenį, atverdama kaukolę, ir iš kūno išeina į visatą. Tai vyksta automatiškai; nieko nereikia „daryti“. Ir kai viršugalvis yra atvertas, joginas iš karto pradeda iškvėpti. Kartą per sekundę iškvėpdamas iš abiejų šnervių.
Po iškvėpimo viskas baigiasi ir joginas vėl atsiduria cidānandoje ir vėl patiria bei jaučia pakilimo džiaugsmą, kuris jau buvo patirtas. Tai trunka tik akimirką, o tada vėl iškvepia. Kai iškvepia, jogino akys atsimerkia ir akimirką joginas gali pajausti, kad jis esąs lauke. Joginas patiria objektyvų pasaulį, bet labai specifiškai.
Tada vėl jogino kvėpavimas sustoja, akys užsimerkia ir atsiduria jis viduje. Tada vėl akimirkai akys atsimerkia, akimirkai užsimerkia, o paskui akimirkai vėl atsimerkia. Tai vadinama krama mudrā būsena, kai transcendentinė „aš“ sąmonė pradedama patirti kaip viena su objektyvaus pasaulio(realybės) patirtimi.

Jagadānanda

Krama mudrā įkūnijimas vadinamas jagadānanda o tai reiškia „visuotinė palaima“. Tai septintoji ir paskutinė turya būsena. „Esant šiai būsenai, Visuotinės Transcendentinės Būtybės patirtis niekada neprarandama ir visa visata patiriama kaip viena su  „transcendentine Aš sąmone“.
Tarp miego ir pabudimo yra kryžkelė,
Kurioje tu būsi budrus ir nedrebėsi.
Įeik į naują pasaulį, kurį pereisi kvėpuodamas tarp bjaurių formų;
Formos išnyks– ištverk, nepabėk.
Tada tu trūkčiosi, bet išbūsi.
Uždaryk įėjimą ir išėjimą,
Prasidės žiovulys.
Tekės ašaros – nepasiduok – melskis, bet nenusilenk.
Jaudulys praeis – ir Tai nusileis iki dugno;
Tai pakils, sužydės, Tai yra Palaima.
Palaiminta Būtis! Palaiminta Būtis!