Kaip veikia malonė?Malonė patiriama, kai įvyksta perkeitimas – minties, suvokimo, nuotaikos, situacijos. Malonė mus perkelia iš vienos būsenos į kitą būseną. Malonė – tai aukštesnių sluoksnių energija, kuri mums suteikiama, kad ką nors iš vienos būsenos pakeistume į kitą, tačiau geresnę.

Manau, kad pasaulį ištiko tamsi sielos naktis. Aš tikrai tuo tikiu – dėl įvairių priežasčių.Lygiagrečiai manau, kad nakties atėjimas suderintas su tuo, kaip veikia nefizinis, subtilus pasaulis.  
Manau, kad tai atidžiai suplanuota tamsi naktis. Nemanau, kad dangus atskleistų tamsios nakties galią žmonėms, jei tai nebūtų didesnio plano dalis. Ir dabar žemėje neįtikėtinu greičiu plintantis chaosas yra aukštesnių jėgų bendros pastangos, turinčios nukreipti žmoniją į tašką, kurioje vienos rūšies galią pilnai išeikvosime ir būsime priversti ieškoti naujų būdų, kaip savyje uždegti kitą, aukštesnio lygmens galią.Mes jau susipažinome su Yugomis. Mes taip pat žinome, kad gamta juda cikliškai. Tokiu atveju po Kali Yuga ateina Satya(Aukso) amžius. Perėjimas įvyksta katastrofos akivaizdoje, kaip ir aprašoma Vishnu ir Bhagavata Puranose -įvyksta „kosminis ištirpimas”, – po kurio Brahma vėl iš naujo sutveria visatą naujai Satya Yugai. Žmogaus įtaka čia minimali, chaosas atveda pats į švarios pradžios tašką.
 
O kas jeigu perėjimas vyksta atbuline seka? Žingsnis po žingsnio atgal? Palaipsnio sugrįžimo atgal interpretacija yra Naujojo amžiaus, modernių mąstytojų ir ezoterikų išvedama paralelė. Šiam scenarijui būtinas žmonių įsikišimas – tai sąmonės evoliucijos kelias, palaipsniui atstatantis Dharmą. Apie tai yra užsimenama (mokslininkai ginčijasi) Linga Purana ir Mahabharata, kad prieš pilną, vyksta palaipsnis Dharmos atstatymas. Apie „Aukštesnę sąmonę daug rašo Šri Aurobindas Ghoshas(yra vertimų ir lietuvių kalba). 
Pasamprotaukime, kas tai galėtų būti  ta „nauja, aukštesnio lygmens galia ar jėga”?
Išties manau tam, kad pasiektume aukštesnio lygmens galią, dalis to, ką mes visi turime patirti, yra pačio pasaulio paleidimas…Oooo ne, sakysite.
Dėl ko turėčiau paleisti tai, kas brangu ir taip artima?
Pasamprotaukime, kas tai galėtų būti? 
 
Jeigu pasaulį, kuris yra išorėje, turėtume paleisti, kas tada lieka?Senieji išminties raštai(Vedos,Upanišados, Sutros, Puranos ir tt..) kurie buvo parašyti iki tamsos ir materialistinio proto įsigalėjimo, aiškiai apibrėžia, kad amžina yra tik Siela. Kundalini jogoje sakoma, kad po mirties lieka dar ir Subtilusis kūnas, kuris yra naudojamas kaip Sielos transporto priemonė, perkelianti Sielą į subtilią begalinę erdvę.
Kaip galime Sielą patirti? Bent mikro sekundę? 
Taip- tai yra linijinė patirtis, spiralinė greičiau.
Samprotaujam toliau… 
Įsivaizduok, kad gimei tamsoje, kažkur giliai, kur nuolat pilka, tamsu. Tau ten gyventi yra normalu, tu ten nuo gimimo gyveni, klausimų nekyla.
Bet vieną dieną eini ir prieš save pamatai tamsoje mažytes dureles.
Skersvėjis papučia ir durelės prasiveria. Ir tu pamatai kažką kitą: šviesą, žydrą dangų, žalią medį tolumoje. Tada durelės užsitrenkia. Tu grįžti namo didelėmis akimis.
Tavęs namiškiai klausia, – kur buvai?
Nežinai ką sakyti…
Kas vyko, ką matei, – klausia namiškiai.
Nežinai ką pasakyti…nes nei tu, nei namiškiai niekada nematėte nei šviesos, nei mėlynos spalvos, nei žalio medžio. Jūsų kalboje nėra tavo patirčiai apibūdinti tinkamų žodžių. Negali nieko pasakyti, tik turi patirtį, kad tai buvo didžiulis kontrastas tam, ką iki šiol žinojai.
 
Tu patyrei kontrastą. Transformacija įvyko. Dabar žinai, kad yra kažkas daugiau, šviesiau, spalvingiau. Kontrasto patirtis perkalibruoja tavo vidinį kompasą.
Dabar turi galią. Bet jos, deja, negali pamatyti, negali parodyti. Aukštesniųjų sluoksnių galios, tai energija, malonė, kantrybė, deguonis, ištvermė. Nei vienos galios, kurias iš tiesų turi žmogus, pamatyti negalime. Tačiau jeigu prarasime savo nematomas galias: orumą, pagarbos jausmą, balanso pojūtį, vidinį žinojimą, kad turime galias, kurių dėka galime tęsėti ir išpildyti pažadus, mus ištiks neurozė, apims nerimas, gal net depresija.
 
Kaip tu naudojiesi savo galiomis? Kur nukreipi ir kam panaudoji savo energiją? Jau žinome, kad kiekvienos rūšies energija visada virsta veiksmu.
Galimai, kai jauti turintis daug energijos, imiesi projektų, perki naujus daiktus, investuoji. Priklausomai nuo to, ką esi išmokytas ir įpratęs daryti,- ten ir nukreipi savo energiją.
Tačiau jeigu padarytum pauzę ir nurimtum viduje.Gal būt tau kiltų klausimas.  Ar noriu, kad mano energija, galia, virstų pirkimu? Negi taip lengvai savo energija atiduosiu, kad gaučiau mainais į energiją daiktus? Kam reikia mano energijos? Kas yra tas, kuris siūlo tokį pigų sandorį: išmainyti galias ir Sielą į daiktus? Turėjimą?WTF???
Ar iš tiesų esu sukurtas tik tam, kad turėčiau? 
Ar man tikrai visų siūlomų daiktų reikia?
Ir jeigu tik padarytum pauzę. Jeigu padarytum pauzę, labai tikėtina, kad suvoktum, kad tau NEREIKIA tų daiktų. Kad taip veikia malonumų mygtukas, kurį spaudo tie, kurie ŽINO tavo silpnybes, traumas, įpročius. Mašinos jau perskaitė tavo algoritmus ir pasiūlė išskirtinai tau paruoštą malonumų paketą. Mainais paprašydami visai nedaug – tavo gyvybinės energijos, tavo Sielos.
Padaręs pauzę, pajustum, kad noras turėti silpsta…ir tada suprastum, kad kažkam kitam reikia tavo pinigų ir tas kažkas(spėkit kas) tau nuolat pakiša mintį: žinok tau šito daikto reikia. 
 
Sakysit ir ką. Tai tipo nieko nereikia? Tipo dabar su dubenėliu sėdėsiu apdriskęs gatvėje ir lauksiu kol kas nors ryžių įdės? Mirsiu iš bado? Ne, – tai kitas polius. Mąstymo įpročio kitas kraštutinumas. 
 
Aš noriu jus pakviesti įsileisti mintį, kad mes, ŽMONĖS, sutverti ne tam, kad turėtume, o tam, kad visų tų daiktų mums nereikėtų.Tau nereikia dar vienos suknelės, dar vienos mašinos, dar vienos ..dar vieno…nes norų sąrašas niekada nesibaigs.
 
Kokia tada mintis, įveikianti nuolatinį norą turėti, turi galią?
Transformuojanti mintis būtų: esu laimingas su tuo, ką turiu. I’m enough.
Čia slypi PASLAPTIS.Nes jeigu tu nepriklausai nuo daiktų, žmonių nuomonių, vaikystės traumų, tu gali kurti tai, ką nori. Tu myli tuos, kuriuos nori, dirbti tai, ką nori, gyveni taip, kaip nori. Nes tau nesvarbu ką kiti pasakys. Skamba „tas pakankamai” neviliojančiai? Žinau, nes jau turiu transformuojančią patirtį.
Pasidalinsiu.
Pagalvok, ką visi kiti, kurie žino, ko tau reikia, pasakys, jeigu tau bus nustatyta terminalinė diagnozė? Ką jie pasakys, jeigu tau pakriks psichika? 
Dėl to, kai darai tai, kuo giliai tiki, žmonės sako: galvojau kad tu esi nesveika, išprotėjusi. Ir tam tikra prasme jie teisūs. Nes tu negali jiems paaiškinti, nėra tavo patirtį, kontrastą, kurį patyrei, apibūdinačių žodžių.
 
Sekate mano mintį?Dėliojam viziją toliau. Tu apsisprendi giliai patirti savo gyvenimą. Imiesi perkonstruoti visus savo ryšius, aplinką. Tu apsisprendi, kad nori matyti ir jausti, kaip SIELA gyvens gyvenimą.Kas nutinka tada?
Siela sako: man neužtenka šitų namų, aš čia dūstu. Kraustomės kitur. 
Ego sako, oi ne, čia taip gera, komfortiska, pažįstama, tokie geri, mieli namučiai. O ten, kur dar nebuvau, man baisu, nepažįstama, nesaugu. Niekur neikim. 
 
Tačiau sielai nėra tokio dalyko kaip nesaugu. Jeigu Ego yra laikinas, tai siela amžina. Ji neturi baimės, nesaugumo jausmo, ji nesunaikinama prie jokių aplinkybių. 
Kai judesi pasirinkta sielos kryptimi, Ego klaus: ar tu ten būsi fiziškai saugus, o Siela klaus: ar ten galėsiu pajausti ir patirti šventumą arba demonus? 
 
Kam tau, Siela, reikalinga tamsa, – paklausi.
Nes pasaulis veikia per poliškumą, – atsakys Siela. Demonai yra realus elementas. Kaip šviesa ir tamsa yra Kūrinijos elementai: pasireiškianti kaip šviesa ir šešėlis, saulė ir mėnulis, taip šėtonas ir demonas irgi yra Kūrinijos elementai, veikiantys per mūsų vidinę tamsą. Vakarų tradicijoje mes turime žodį Šėtonas. Rytų tradicijose tokio žodžio nėra ir tamsai išryškinti naudojamos savybės kaip Tamas ar Rajas. Budizme taip pat nėra žodžio Šėtonas. Yra žmogus, apsėstas godumo, neapykantos, paklydimo. 
Senajame Testamente žodis Šėtonas aptinkamas 14 vietų. Pagrinde Jobo ir Zacharijo knygose. Šėtonas pasirodo prieš Dievą ir gauna leidimą ištestuoti žmogų. Šiuo vardu neretai vadiname žmones, o jo reikšmė yra „gundytojas“ (1 Met 21, 1- „Šėtonas pakilo prieš Izraelį…”), „nuodėmės, mirties nešėjas“ (Išm 2, 24), „Dievo ir išganymo priešininkas, žmonių kaltintojas“ (Job 1, 6–2, 10). Šiais atvejais žodis neturi nieko bendra su antgamiška būtybe, – tai žmogus. Naujajame Testamente – tai  „išganymo priešas”.
Tad pirma su kuo mes susiduriame įžengę į gilesnį sielos patyrimo kelią, kaip ir žmonės, apsisprendę įstoti į vienuolyną, – tai puikybė, pasipūtimas ir arogancija, kurią naudojame savo gynybos mechanizme. Nes jokiu būdu nenorime priimti tiesos, kad ne puikybė, o nuolankumas yra tikroji galia, kuri mus apsaugo, o ne sunaikina, kaip kad įpratę esame manyti. Apsidairykite aplink. Akies krašteliu pasekite plačiai žinomus žmones. Dėl ko jie pasirinko valdžią? Kokie tai žmonės? Matykite faktus, nevertinkite, neteiskite – matykite plikus faktus.
Nuolankumas tai nėra skurdas. 
Tai pozicija. 
Taip, – nešioju padėvėtus drabužius. So what, Bro?
Taip,- vairuoju AIR. So what, Sis?
Aš jaučiuosi gerai ir nesiruošiu kitam atiduoti galios jaustis gerai.   
Kai siela įsikūnija į pirmą čakrą, ji perorganizuoja gyvenimą pagal tai, ko tau reikia, o ne pagal tai, ko nori tavo Ego. 
Tai kas svarbu Sielai? Koks gyvenimo tikslas, prasmė?
Mažų mažiausiai tai palikti gyvenimą gražesnį negu radai, per nago juodymą padaryti pasaulį gražesne ir geresne vieta gyventi po tavęs ateinantiems. 
 
Ką tai reiškia žmonių kalba?Tai charizma! Tai unikalumas, tai švytėjimas. Tai būdas ir kelias, parodantis kaip savo unikalią charizmą galime panaudoti šiame gyvenime. 
Ne shopintis, tai jau žinome… Tai būdas pasimėgauti malone. Tai būdas kaip pasinerti į kūrimo procesą.  Mirti išsekus nuo kūrybingumo. Mirti nuo davimo, ne nuo ėmimo. 
Pasimėgati Malone? Kas tai? 
Tai kažkas, kam skirta būti transformuotam iš vienos būsenos į kitą, geresnę. 
Tu gali pakeisti vieną mintį, į kitą, geresnę. 
Tu gali pakeisti vieną situaciją kita, geresne. 
Ir jeigu bijai ir sakai Ne, aš šito negaliu, tai naturalu. Man dar vis taip nutinka, kad negaliu, nes bijau nežinomybės. Suveikia savisaugos, išgyvenimo instinktai. Tada turiu sustoti, padaryti pauzę, sulaukti kol išgirsiu viduje klausimą: tikrai negali? Juk tau duota galimybė. Galimybė – tai  ir yra malonė!
Malonė galėti. Dar nežinai kaip ir dėl to bijai. Tačiau išties bijo tik tavo Ego. Tačiau tu(o tu apsisprendei patirti Sielos gyvenimą) – gali. 
  
Visiems mums nutinka tokia situacija, kai turime priimti sprendimą: noriu pamatyti gyvenimą savo sielos akimis. Leidžiu tau mane vesti ir rodyti ką tu nori matyti.Ego nuolat, kai pakliūsi į krizę atakuos mintimis: surask kaltus. Ieškok ką nubausti, apkaltinti, nuteisti. Nes Ego nežino sprendimų ir jo būdas yra gynyba puolant. Tada tu sakai savo Ego: stop. Jeigu tu neturi sprendimo galios, kaip išeiti man iš šios krizės, aš tavęs daugiau neklausysiu. Iki šiol klausiau ir tu atimdavai iš manęs galias. Dabar noriu klausyti tavęs to, kuris duoda galias. Ego vėl sakys: pavojinga, negalima.
Tu atsakysi: jeigu neturi žemėlapio, tada nesu tavo klausytojas. Ir susigrąžindami vidinę(sielos)sprendimo galią, pajudėsime nuo Ego prie Sielos. 
 
Atmink, – Ego visada pateiks tau planą, kaip nugikluoti save.Siela turi savo žemėlapį ir parodys kryptį, kur tau judėti, kad save įgalintum. 
 
Galime tik susidėlioti savo psichikoje viziją, kad nuo mūsų ramaus priėmimo kas vyksta, nuo mažų dienos darbų, minčių sekimo,  nuo kiekvieno mūsų pasirinkto VEIKSMO: sąmoningumo augimo, vertybinių, etinių ir moralinių principų stiprinimo, priklauso pasaulio ateitis, ekologinė Dharma:). Ir tam būtina dėti visas savo pastangas, visą savo gyvybinę energiją. Nes kosminis ciklas iš esmės susideda iš mažų sekų(dienos, savaitės, mėnesio, dešimtmečio, šimtmečio).
 
Na ką, Draugai, einame toliau dėlioti plytų. Pasaulis susideda iš skirtingų plytų, sudėtų į vieną tvirtą sieną. (Vasudhaiva Kutumbakam, rašoma Maha Upanišadose – pasaulis- tai viena šeima.)