Kundalini jogoje pabrėžiama, kad dažniausiai džiaugtis savo gyvenimu nepavyksta dar ir dėl to, kad nervų sistema būna išbalansuota. Išbalansuota nervų sistema neturi talpos(capacity) ir gebėjimo priimti džiaugsmo vibracijas. Vietoje to, kad stebėtume kas vyksta tikrovėje ir atitinkamai veiktume, mes iš karto reaguojame. 

Reaguojame nesąmoningai, tarsi atsilieptume į skambutį iš praeities su nurodymu ką turime dabar daryti(…kad išgyventume). Reaguojame pagal tai, kokius impulsus gauname iš pasąmonės. Mūsų reakcijos dažniausiai nieko bendro neturi su tuo, kas vyksta realybėje. Kad ir kaip sunku būtų pripažinti šį faktą, mūsų pačių smegenys bando mus apsaugoti nuo kažkokių situacijų, kurios vyko praeityje. Ir jeigu žmogus dar nėra sąmoningas, jis užkimba ant nesąmoningų impulsų iš pasąmonės ir tiki, kad tas skambutis vyksta einamuoju laiku. O iš tikrųjų tai tik žaidimas jo galvoje, smegenyse.
 
Tikrovę matome visai ne tokią, kokia ji yra. Pasaulis yra bespalvis, bekvapis ir tik mūsų smegenyse jis virsta tokiu, kokį suvokiame. Spalvos, kvapai, skoniai yra mūsų smegenų konstruktai. Mes matome labai epizodiškai ir tik suvokiame, kad matome. Bet iš tikrųjų akys nuolatos juda, mes žiūrime tarsi nuotraukomis: pažiūrėjome – apdorojimo pauzė, akys pasisuko – kitoje vietoje pažiūrėjome. Vyksta tokie šaudymai ir realiai tai skiriasi nuo to, kas vyksta realiame pasaulyje.
 
Jau išsiaiškinome, kad džiaugiamės gyvenimu tada, kai išgyvename realybę tokią, kokia ji yra dabar, o ne kokia ji yra mūsų susikurtose ir vis kartojamose mintyse, jausmuose ir įsitikinimuose. Realybė keičiasi kiekvieną akimirką. Ji niekada nestovi vietoje. Tai, kaip mes suvokiame tikrovę, kur kas mažiau susiję su tuo, kas vyksta mums prieš akis, ir kur kas labiau – su tuo, kas vyksta mūsų smegenyse. Kas esate nepertraukiamai stebėję bent pusvalandį gėlės žiedą pievoje, atsiliepkite.
 
Kad gebėtume, gaudami vis daugiau energijos, nekovoti su praeities baimių malūnais ir adekvačiai priimti tikrovę, į pagalbą pasitelkiame Kundalini jogos pasąmonės valymo technikas.
 
Koks šių technikų veikimo principas? Mechanizmas paprastas. Neuronai, per sinapses bendraudami vieni su kitais, perduoda informaciją ir apdorodami realizuoja pažintines funkcijas – atmintį, emocijas, mintis ir visa kita. Praktikos metu, kvėpavimo ir judesio pagalba, sukuriame nuolatinį spaudimą į nervų sistemą. Darome prielaidą, kad išbuvus po dideliu spaudimu tam tikrą laiką, sužadinamos tam tikros sinapsės.
Sinapsės pastoviai yra karpomos. Kurių nebereikia, nukerpamos automatiškai. Mes dar kartą darome prielaidą, kad neatlaikydamos spaudimo, kvėpavimo ir dinaminio judesio metu, sinapsės tarp nereikalingų neuronų nukerpamos ir visai atsitiktiniu keliu jos sujungia naujus neuronus, sudarydamos šviežias jungtis.
Tada įvyksta stebuklas – atrandame kažką, ko iki šiol nežinojome apie save ir pasaulį. Užplūsta vaikiškas džiugesys. Beje, dviejų metų vaikas turi daugiau sinapsių nei suaugęs žmogus.
 
Meistras Jogi Badžanas sako, kad žmogus augdamas, kaupia gyvenimiškas patirtis. Kai kurias patirtis gauname ne laiku. Mūsų nervų sistema nebūna pasiruošusi priimti patiriamų energetinių apkrovų. Dėl tos priežasties, auga pasipriešinimas tikrovei ir mes susikuriame savyje pastovios aukštos įtampos ir sulaikymo erdvę, kuri be viso to, kad mus laiko įtampoje, dar yra ir užslėpta nuo mūsų pačių. Laike sulaikymas tampa mūsų totalumu. Kartais mūsų vaikystėje išgyventos patirtys sugrįžta per sapnus.

Suteik mano sielai galią matyti dualumą ir dieviškumą kiekviename taip pat, kaip ir savyje, ir savyje, taip pat, kaip ir kiekviename.
 
Sat Nam
Eglė Joana