Baimė pasirodo už kampo tada, kai atsiduriame situacijoje, kuriai esame nepasiruošę, mums netikėtai, ar dar nepasiruošę. O ir pats gyvenimas, jo kelias veda į tai, kas nauja, nepažįstama ir dar nepatirta, tad mus nuolat lydi baimė. Ji greičiausiai ateina į mūsų sąmonę tuose gyvenimo etapuose, kai reikia palikti tai, kas jau pažįstama, pasirinkti nauja, kai turi įvykti pokyčių. Tačiau baimė baimei nelygi.

Yra reali baimė, tokia kaip plykstelėjantis galingas žaibas, trenkiantis šalia mūsų stovint plyname lauke. Tačiau labai dažnai mes bijome ne visai realių baimių. Nerealios baimės neturi motyvo. Mes aiškiai suvokiame, kad nėra ko bijoti, tačiau sukontroliuoti savo organizmo reakcijų negalime ir kaskart susidūrę su baimę keliančiu objektu, situacija, netenkame savitvardos. Jeigu stebėtume save, galimai atrastume ir šių baimių priežastis. Čia ir prasidėtų kelias į savo baimių pažinimą ir nukenksminimą, o su laiku ir kontrolės perėmimą.
Anot F. Ruzvelto, baimė – tai vienintelis dalykas, kurio turime bijoti. Baimė, kaip ir bet kuri emocija, yra informacija. Ši informacija mums gali duoti žinias ir suvokimą.
Pasikrapštę giliau, anot mokslininkų, surasime, kad už visų mažesnių baimių, slypi vos penkios visiems žmonėms būdingos baimės. Kai kas išskiria ir daugiau ir skirtingai jas grupuoja. Tačiau šįkart baimių skaičius 5.
            Baigtinumas.
Gyvenimas bent jau fiziniame lygmenyje yra baigtinis – tai aišku, kad nei vienas gyvas iš čia neištrūksime. Tačiau baigtinumas – tai šiek tiek daugiau, nei paprasta mirties baimė. Kas veikia kaip dirgiklis? Tamsa, skydžiai, aukščiai, nunuodijimas(ją turėjo Stalinas), katastrofos. Tai egzistecinis nerimas – įsivaizduokite kad stovite ant bedugnės krašto. Dirbdami su šia baime jogai taiko užkasimo po žeme, trumpalaikio palaidojimo dar esant gyviems praktikas. Vienas iš mano sąraše esančių privalomų pažiūrėti filmų „Kill Bill“, kaip tik ir apie tai.
      2.          Netektis fizinė ar emocinė. Kas veikia kaip dirgiklis? Po šia baime slypi šunų, gyvačių, demonų, monstrų, vorų, veidrodžių baimė. Išjungto monitoriaus, ar TV ekrano, išjungto garso šaltinio baimė. Psichologų ir aukštakulnių baimė. Ir įsivaizduokite, kad būtent tokių baimių persekiojamas žmogus turi begalinę vaizduotę ir negali mąstyti struktūriškai, konstruktyviai. Tokie žmonės mąsto vaizdais ir emocijomis – tai menininkų, modelių, rašytojų, muzikų baimės. Kaip vieną kartą mane apibūdino kolegė: savo emocijomis ir vaizdais gali prikelti mirusįjį. Tačiau kai žinai savo prigimtį, lengviau priimti save. Taip pat čia slypi minios, bakterijų, infekcijų, operacijų baimė. Kaip dažnai plaunate rankas? 🙂 Tai dažniausiai logiškai mąstančių, talentingų intelektualų baimė.
     3.        Autonomijos praradimas.
Apribojimo, uždarymo, įstrigimo, uždusimo baimė. Baimė, kai negalite judėti, esate paralyžiuoti, įkalinti, dusinami, įvynioti į kažką, užtvindyti. Fiziniame lygmenyje – tai klaustrofobija, tačiau subtilesniame lygmenyje- tai negebėjimas pasirūpinti savimi, priklausymas nuo kitų.
Kas dirgina? Skurdas, pastovių finansinių išteklių neturėjimas, įsipareigojimai, nepagydoma liga, senėjimas(gąsdina kad nespėsite savęs realizuoti; neturėsite, kas pratęs giminę, mažiau gaunate dėmesio, nėra kuo rūpintis) nurodymas, tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime, atlikti darbus ir veiksmus, kurių atlikti nenorite, tačiau nedrįstate apie tai kalbėti ir išsakyti garsiai. Nes bijote, kad jus atleis arba paliks. Jaučiate bejėgiškumą, jaučiatės įstrigę. Įstrigimo, bejėgiškumo jausmas būdingas ir tėvams – ypač kai nebežinote kaip elgtis su savo vaikais. Baimė išprotėti būdinga abstrakčiai mąstantiems žmonėms, kurie domisi ezoteriniais mokslais, dvasingumu, visatos sandara, fizika, religija, filosofija. Būtent šiems žmonėms gimsta genialios idėjos, net jeigu jos ir sukelia išprotėjimo baimę. Kundalini joga turi visą puokštę meditacinių technikų, kaip dirbti su šiomis baimėmis- net ir vadinasi tas paketas „išlikimo“.
 4. Atmetimas. Palikimas. Vienatvė.
 Tai yra baimė NR.1 Žmogus turi stiprų, pamatinį norą prisirišti, būti ryšyje. Juk ir jūs vaikystėje išbandėte ir darėte viską, kad tik jus tėvai pastebėtų ir mylėtų. Ir tai nebūtinai buvo pozityvūs veikimo aspektai jūsų asmenybei vystytis…. Pamenate prieš 4 metus jums įstrigusią meditaciją apie visų mylimų ir jums artimų, tiek gyvų tiek mirusių, žmonių išplukdymą valtele už horizonto ir tą pojūtį, kad daugiau niekada…? Taip tarsi kažkada jus išmetė gentis už borto ir paliko mirti – jautėte tai? Kai nebežinojote net ar iš viso esate, nes niekas jums jūsų neatspindėjo, nepriėmė, nesidomėjo. 
Kas veikia kaip dirgiklis? Nutrūkę santykiai, nesvarbu ar skyrybos ar kito mirtis, bet kokia nutrūkusi partnerystė, tiek asmeniniame gyvenime tiek versle. Nutrūkusių santykių pasekoje, dažnai žmogus netenka ir dar dalies draugų, kurie buvo kito partnerio, sutuoktinio artimaisiais. Arba vystanti poros santykiams, kai atsiranda pažeidžiamumas, o trūksta pasitikėjimo partneriu, saugumo jausmo – atsiranda intymumo baimė. Vyrai bijo patirti nesėmę ir būti išjuokti, sumenkinti. Moterys –būti išduotos, išjuoktas jų pažeidžiamumas, paliktos. Gebėjimas pasakyti Ne, turėti savo nuomonę, argumentuotai diskutuoti. Ypatingai moterims būdinga manipuliacija „nesikalbėjimo praktika“, iš vyrų pusės ignoravimas dažniausiai yra baisiau, nes rėkimas ar lėkščių daužymas. Viena moteris dalinosi: mes su vyru kasdien profilaktiškai parėkiame vienas ant kito, pažadame išsiskirti, tačiau iš tikrųjų vienas kitą gerbiame ir mylime ir net negalvojame išsiskirti. Jie surado ryšio žaidimą, kuris abu tenkina. Taip pat po šia baime gyvena ilgo išsiskyrimo baimė.
 Dirbant su šia baime jogai praktikuoja besąlyginę meilę, pagarbą sau, dėkingumą, atjautą, mokosi būti vieni be išorinių trukdžių ir praktikuoja būtent dalinimąsi per bendruomenę – Sangatą.
    5.        Pažeminimas. Gėda. Menkavertiškumas.
               Kiekvienas žmogus nori jaustis mylimas, vertas meilės, nori būti reikalingas šiame pasaulyje ir turėti sveikus santykius su savimi ir kitais. Reikalauti iš kito to neįmanoma – kyla baimė. 
Gėda gali būti nepakeliama,  jos vengdami prisikuriame blokų ir apribojimų. Susergame ne tik fiziškai. Gėda pažeidžia odą, gali net sukelti nepakeliamus skausmus, kada žmogus tenori vieno – pasislėpti, kad jo niekas nematytų ir nepasiektų. Žmogus nori išnykti ir tapti nematomas.
Kai žmogus yra žeminamas ir jame sukeliamas gėdos jausmas, jo savivertė krenta žemyn, žmogus praranda tikėjimą, kad jis gali būti mylimas, vertas gyventi šiame pasaulyje. Na o jeigu jau nėra vardan ko gyventi – tai aš esu niekas. Tiesiogine prasme.
Pirmoje vietoje čia karaliauja viešo kalbėjimo baimė. Ir ją būtent turi žmonės, kurie gali jausti malonumą kalbėdami viešai, bei savyje koduoja prigimtinį gebėjimą viešai reikšti jausmus ir emocijas.
Taip pat kritikos, nesėkmės baimė, patyčios, aukos vaidmuo, baimė suklysti. Kai mes meluojame ir esame pagaunami meluojant, kai neatlaikome socialinio spaudimo iš visuomenės, kad neleistinai elgiamės.
Baimė susimauti, nes mus pasmerks ir mes save pasmerksime, kai netenkame darbo. Kai patiriame prievartą, patyčias, šmeižtą – mes jaučiamės“ mažiau“ verti tiesiog būti. Jeigu asmenybė yra ypatingai jautri, net mažuose dalykuose, kaip pamiršus pasveikinti gimtadienio ar ypatingų tam žmogui švenčių proga, pavadinus žmogų savanaudžiu egoistu(net jeigu tai ir nėra tiesa), prikepinus keptuvę, žmogus jaučia gėdą ir save nuvertina.
              Noriu atkreipti jūsų dėmesį į vieną įdomų patikrintą faktą. Nežiūrint visų aukščiau išvardintų baimių, kiekvieno žmogaus realizacija sociume, dalinantis su kitais, o ne tik imant; kažką kuriant ne tik sau, o ir kitiems, įgalina žmogų suvaldyti beveik visas baimes, kartu patiriant buvimo kažko didesnio dalimi malonumą. Tame didesniame paveiksle vyrauja tarpusavio supratimo jausmas, atjauta sau. Ten nėra vietos baimėms.
              Kiekvieną kartą šią savaitę, kai tyrinėjote baimes, tikiuosi kėlėte sau klausimą: ką ši baimė man pasakoja? Baimė kalba apie kažkokį trūkumą ir kaip tikras mokytojas pataria, ką turėtumėte daryti, kad tą baimę pažintumėte, priimtumėte ir suvaldytumėte.

Sat Nam,
sudarė Eglė Joana