Leiskis į nežinomybę
2020 metų tema – klestėjimas. Drauge su kitais Kundalini jogos praktikuotojais kaupsime patirtis apie tai – koks yra unikalus kelias, kuriuo Meilė per mane teka į gyvenimą.
Užkabino šįkart Osho ir jo mintys apie pasipriešinimą.
Pasipriešinimas ir man – viena iš kliūčių, kurios gimdo kitas kliūtis ir taip pati nepastebėdama dažnai įsuku nesėkmių ratą.
Osho teigia, kad pradėjus kažkam priešintis, mes save atskiriame nuo visumos, tarsi išsiunčiame į tolimą šiltą, nuostabią salą. Kadangi toje saloje nieko be mūsų nėra, nėra kam atspindėti mūsų pačių, mes save pradedame idealizuoti, įsijungia puikybė. Ir kai vėl susitinkame su kitais, o žiūrime dar vis iš savo salos, kiti mums atspindi savybes, kurių savyje patys nematome. Negailestingai prisiimdami visagalio teisėjo rolę, pradedame kaltinti tuos kitus, skirstyti į gera – bloga, tinka – netinka, mano- nemano.
Tačiau jeigu vis tik nesipriešinu, tada nelieka atskirties tarp manęs ir energijos tėkmės aplink mane. Tuo metu esu rezonanse, esu visumos dalimi, esu tėkmės dalimi.
Kartais savęs klausiu? Kokią poziciją man šioje situacijoje geriau pasirinkti? Karės – Amazonės, ar Išmintingos Moters? Iš vienos pusės jau esu suradusi ne vieną savo būseną, kaip galiu būti rezonanse, tačiau laikui bėgant pastebiu, kad dar vis atrandu naujas būsenas. Dar vis mokausi kaip, vis labiau mažindama trintį, plėsdama požiūrį bei susitikdama su kuo daugiau ir įvairesnių socialinių tipų ir charakterių žmonėmis, išlikčiau savimi, būčiau rezonanse. Toje tėkmėje aš atrandu energiją, milžinišką per mane tekančios energijos kiekį, kuris užpildo kiekvieną kūno ląstelę. Tada atkrinta visa tai, kas pasenę, visa tai, kas nebereikalinga ,- atsikabina ir į praeitį iškeliauja mano buvusių kovų trofėjai: pyktis, cinizmas, neapykanta, puikybė, neviltis. Kai aš priešinuosi – energijos netenku. Nes negaliu priimti realybės tokios, kokia ji yra. Negaliu susitaikyti su tuo, kas vyksta, nors dažniausiai ir negaliu nieko pakeisti. Tačiau iš kitos pusės, ilgai eidama prieš srovę, net jeigu ir ypatingai pavargstu ir sunaudoju gyvybinę energiją,- įgyju naujas patirtis, išgyvenu stiprius pojūčius. Bet kokiu atveju būtų išmintinga vienaip elgtis kol esame jauni ir dar viską norime sujudinti, pakeisti, sudrebinti, o kitaip bręsdami ir subrendę, – gamta tuo pasirūpino veikdama mūsų hormonų sistemą.
Be to bėgant metams, bet kada galiu atsisukti atgal ir peržvelgti situacijas, kurias laimėjau lengvai, kurias per kraują ir žaizdas. Gerai, kad laikas tas žaizdas užgydo ir prideda išminties.
Rytų išmintis tvirtina, kad žmogus klesti kai priima ir nesipriešina, kai pasiduoda ir nekovoja. Vakaruose dominuoja noras nugalėti, skatinama konkurencija, ir rungtyniavimas kas ką. Lao dzė sako, kad niekas negali manęs nugalėti, nes aš jau priėmiau savo pralaimėjimą ir nesiekiu pergalės. Tad ar galima nugalėti žmogų, kuris nesiekia pergalės? Ar galima pažeminti žmogų, kuris atsisakė savo puikybės? Neįmanoma, – sako Osho, nes pasidavęs žmogus galutiniame rezultate laimi. Mokytojas pataria neeikvoti savo laiko ir energijos pasipriešinimui.
Man kažkada patiko vieno draugo pasidalinimas, kad jis bando erdvę, situacijas, santykius tris kartus. Skaičius trys man asocijuojasi su pozityviu protu(Kundalini jogos 10 kūnų sistema), kuris žmogui suteikia vilties ir galios veikti. Jeigu per tris kartus nepavyksta, rezonanso su erdve neranda, jis eina ieškoti naujų kelių, kuriais norėtų pasiekti kitą kelio atkarpą. Taip ir aš tokiu būdu bandau erdves, tikrinuosi, mokausi kūrybingumo, kiekvieną akimirką pasirinkti kiTaip. Kaip moteris kartu dar noriu jausti malonumą ir pasitenkinimą savimi ir savo pasirinkimais.
Dar atradau, kad ir nesipreišinimas – tai tik proto būsena. Nesipriešindama aš veikiu gyvenime, nesu medūza ar ameba. Nesipriešinimas – tai ir mano sąmoningas apsisprendimas nekovoti su bukumu, tuštybe, narcicizmu, puikybe. Tai leidimas įvykiams vykti, atsiverti naujoms galimybės, leidimas visatai atverti man savo stebuklus.
Šiais metais nutariau neiti prieš savo pačios širdies norus. Atsiprašau visų iš anksto, kad dar vis atrasdama savo savastį, būsiu nepatogia. Padrąsinu neturėti mano atžvilgiu jokių lūkesčių. Ir aš nežinau, kur tai mane nuves. Lai veriasi galimybių jūra, lai praeities baimės jų nekausto. Sat Nam.
Eglė Joana
