Dar prieš kelis metus parašiau sau ir pasakiau garsiai, kad Aš ieškau Kūrėjo. Nežinau, kaip tiksliai jo ieškojau tuos du metus, nes po teisybei nežinojau net ko ieškoti. Varsčiau daugelio mokytojų duris tikėdamasi, kad kuris nors pripažintas guru parodys man kelią. Ar tikrai kelią? Į kur tas kelias veda? Jeigu tai kelias, tai vadinasi iš kažkur į kažkur? Blaškiausi ir naiviai tikėjau, kad rasiu.
Kartais pats mažiausias ženklas tampa simbolinėmis durimis. Perskaičiusi Marinos Abramovič knygą „Eiti kiaurai sienas“, meditacijos metu išgyvenau patyrimą, kad tas, kuris ieško, jau iš anksto daro prielaidą, kad tai ko jis ieško, jis neturi, taip pasmerkdamas save ieškojimui to, ką jaučiasi esąs praradęs. Tačiau kaip gali surasti kažkur, jeigu tai ko ieškai, yra čia?
Čia prisiminiau trumpą istoriją apie mitinį Vidurinės Azijos išminčių Chodžą Nasrediną. Jos man kartais padeda kitaip pažvelgti į įprastus dalykus.
Istorija apie pamestą raktą.
Kartą Nasredinas pametė raktą nuo savo namų. Ieškojo jo visur, keturiomis apieškojo visą turgaus aikštę, tačiau rakto taip ir nerado. Į paieškas įsitraukė ir Nasredino draugai. Kartu jie šliaužiojo, išnaršydami visas turgaus aikštės pakampes, tačiau raktas lyg tyčia skradžiai žemėn prasmego. Sunku pasakyti kiek ilgai būtų užtrukusios paieškos, tačiau vienas iš draugų po nesėkmingų paieškų perklausė: „Chodža, ar tu esi tikras, kad raktą pametei būtent čia?“. „Ne,- atsakė Nasredinas, -pamečiau jį kažkur namuose. Nustebęs draugas vėl perklausė: „O kodėl mes jo ieškome turgaus aikštėje?“. „Nes čia šviesiau ir žmonių daugiau“, – paaiškino Chodža.
Taip ir mes gyvenime dažnas elgiamės kaip Chodža. Švaistome laiką bevaisėms paieškoms ir tuštiems pokalbiam, ieškome rakto bet kur, tik ne savo širdyje, pamiršdami, kad viskas, ko mums reikia mes visada savyje turėjome ir turime. Raktas – tai mintis, sąmoningumas; mūsų valia, žodžiai ir veiksmai, vertybės, santykiai,- tai iš ko sudarytas kiekvienas žmogus. Iš esmės, raktas- tai kiekvienas žmogus.

Mes neretai norime atitikti sėkmingo gyvenimo standartus ir negirdime savęs ir savo pašaukimo. „Žmogus visada gimsta kaip originalas, bet labai dažnai miršta kaip kopija.“
Žinai, va kalbamės su tavimi apie paprastus dalykus, apie džiaugsmą, žmogišką liūdesį, augimą ir susitraukimą, apie pašaukimą ir savo kelio pasirinkimą, ir jaučiu kokios mes esame „gyvos”, o juk kasdieną sukuosi tarp žmonių, kurie savo gyvenime jau yra pasiekę viską, jie yra „sėkmingi žmonės“, turi daugiau, nei jiems reikia ir žinok nei vienas iš jų nėra laimingas, – prisimenu paskutinio pokalbio su sena drauge detales.
Taip, paprasčiau būti kieno nors kopija. Tačiau tai reiškia pasmerkti save nuolatiniam nerimui ir beprasmybės jausmui, nes tol, kol nesame mums skirtame kelyje, kol gyvename ne savo, o „pasiskolintą“ gyvenimą, tol neišvengiamai jaučiame egzistencinį troškulį. Nėra lengva prisipažinti, kad nedaugelis ryžtamės ieškoti asmeninio gyvenimo prasmės, kuri galimai visuotinai ir neegzistuoja, rakto.
Meistras Jogi Badžanas sako, kad gyvenimo tikslas „surasti Kūrėją” iš esmės yra klaidinantis. Jeigu kažkas ir ieško, tai sau meluoja. Kūrėjas jūsų niekada nepaliko, o atskirtumo pojūtis, kurį patiria mūsų Ego, yra tik iliuzija – Maya.
Mūsų Ego priklauso žemiškam gyvenimui, kuris nežino, kur mes einame, kokia mūsų paskirtis šiame gyvenime, nes jame nėra subtilios medžiagos – eterio elemento. Ego – Žemės produktas. Ego – tai draugas, kompanionas žemiškoje kelionėje, tačiau jis nėra automobilio, kuriuo mes važiuojame per gyvenimą, vairuotojas. Tačiau esu tikra, kad gyvenime ne kartą jums nutiko, kad keleivis ant galinės sėdynės bandė vairuoti jūsų automobilį, nurodinėdamas kaip vairuoti ir kokiu keliu į jūsų numatytą tikslą geriau nuvažiuoti.
Įsipareigoti savo kelionės tikslui ir vėl ryžtamės tik nedaugelis. Jūs galite tapti sėkmingais, turtingais, tačiau tai žemiška, materiali kokybė, visai kita kokybė yra jūsų sielos patirtys, subtili sąmonės kokybė. Manevruojant subtilios energijos kelyje, kartais prireikia mokytojo, kuris jums kaip kompasas padeda orientuotis. Mokytojas niekur jūsų nenuveda, tačiau išsklaido abejones ir padeda išgyventi „tikėjimo krizes“, primindamas jums patiems apie jūsų jėgą ir galias, vėl ir vėl sutvirtindamas jūsų tikėjimą Amžinybe ir gyvenimu Amžinybėje dabar. Ir tą akimirką, kaip jūs patiriate save kuo įvairesniais aspektas, jūs tampate vientisesnis ir tuo daugiau jūs į savo gyvenimą įsileidžiate džiaugsmo ir pilnatvės. Ir tai yra ne kažkur, tai yra dabar, kartu su jumis, kiekvieną akimirką.
Kaskart kai suabejoju savo pasirinkimu, man užtenka užduoti sau klausimą: kas yra tas, kuris suteikia man galią šiame gyvenime ne tik būti, o ir jaustis kiekvieną akimirką gyva?
Ir net jeigu po mirties virsiu tik dulkėmis, nes dar nesu tvirtai apsisprendusi kokios formos pomirtiniu gyvenimu tikėti dabar, tos dulkės sugrįš į žemę ir iš jos išaugs nauji medžiai, skleisis kvapniausios gėlės. Aš renkuosi tikėti tik tuo, kas DABAR mane sustiprina ir leidžia jaustis gyva.

O kas tau suteikia galią kasdieną jaustis gyva?tinį vakarą kartu praktikuosim, giedosim ir dalinsimės energija. Dainuojant mums padės mantra – arba kitaip kūrybinė proto projekcija per garsą. 

Man – protas, Tran – banga arba projekcija. Mantros jėga yra jos garsinėje vibracijoje. Jeigu jūs neturite Dievo savyje, jūs kenčiate. Tegul Dievas vibruoja kiekvienoje jūsų kūno ląstelėje, kiekvienoje 30 trilijonų kūno ląstelių, kurios pasikeičia per 72 valandas lai kiekvieną akimirką vibruoja Dievas. Padovanokite sau ramybę, išeikite už savo sąlygoto mąstymo ribų, ypatingai šiuo neramiu žemėje laikotarpiu.
Netgi mituose pasakojama, kad likus trims dienoms iki saulėgrįžos žemę užvaldo tamsa, joje mes galime pamatyti savo tamsiąsias puses, savo demonus. Ką žmogui daryti, kai jį užvaldo negatyvi mintis?
Ang Sang Wahe Guru mantra sukuria vibraciją, kuri pati koreguoja žmogaus sąmonę. Ši mantra, sujungdama mūsų ribotą sąmonę su beribiu aukštesniuoju Aš, iškelia mus virš chaoso, virš tamsos ir surenka gabalėlis po gabalėlio į visumą.
АNG – reiškia „dalis”.
SANG – „kiekviename” arba „kiekviena”.
VAH – „begalinis džiaugsmas”.
HE(tariasi hey) – „čia ir dabar” . GURU – Iš tamsos(Gu) į šviesą(Ru). Guru- tai pakeista sąmonės kokybė, kuri transformuoja mentalinį ir psichoemocinį kūnus.
EIGA: Sėdite sukryžiuotomis kojomis, jeigu ant kėdės – tvirtai remiatės pėdomis į žemę. Stuburas tiesus. Laikote kaklo užraktą(krūtinė į priekį ir atpalaiduojama žemyn, smakras įtraukiamas, viršugalvis patempiamas aukštyn).
Rankos. Dešinės ir kairės rankų pirštų pagalvėlės lengvai remiasi širdies zonoje į krūtinę(ant širdies čakros). Kartodami mantrą keliate paeiliui kairę ir dešinę rankas 60˚ kampu ir nuleidžiate priglausdami prie krūtinės. Trečią kartą kartodami mantrą, pakeliate abi rankas ir nuleidžiate ant įsivaizduojamo širdies centro krūtinės zonoje.
Toliau paeiliui keldami ir nuleisdami dešinę ir kairę, bei abi rankas kartu kartojate mantrą bent 11min.
VIZUALIZACIJA. Įkelkite jus varginančią mintį tiesiai sau į galvos centrą(„tašką tarp antakių”, Ajna čakrą) pamatykite ją suteikdami formą, spalvą, garsą, pojūtį. Tarsi kine įsivaizduokite baltą šviesos karį, kuris šviesos kardu sunaikina, išsklaido tamsą ir tą negatyvią mintį. Pajauskite dėkingumą sau, ir viskam ką darote šviesos Kario ir Kūrėjo vardu.

PABAIGA. Įkvėpkite ir sulaikykite kvėpavimą. Rankas iškelkite tiesiai virš galvos į viršų ir pasitempkite. Pakartokite seką dar du kartus.
Atsipalaiduokite giliai iškvėpdami.
Šios mantros pagalba niekada nesijausite vieni. Suvoksite, kad ne jūs patys veikiate ir kad neverta susireikšminti ir sureikšminti savo baimes.
Pasitikėkite Kūrėju – tai Kūrėjas žaidžia jumyse.

Sat Nam