Shabad Guru koncepcijos
Kas yra Naad?

Naad reiškia „visų garsų esmė“. Visose kalbose yra garsų, susijusių su
vienu ar daugiau iš penkių elementų – oro, ugnies, vandens, žemės ir
eterio. „Gurbani” yra susijęs su visais penkiais elementais, esant jiems
visiškoje pusiausvyroje. Kai Guru Arjan Dev, penktasis sikų guru, 1604
m. sudarė Siri Guru Granth Sahib, jis įdėjo tik tuos banius, kurie
buvo Naad virpesiuose . Šios kompozicijos ir vadinamos „ Gurbani“.

Naad yra tam tikri virpesiai, pagrindiniai dažniai, kylantys iš vieno bendro
šaltinio arba tėkmės. Tai universalus kodas, esantis už kalbos, taigi ir už
žmonių bendravimo. Naad tai substancija, kurioje susijungia mažasis Aš
su Didžiuoju Aš, Visuotiniu Aš. Sikhams Naad – tai virpanti harmonija, per
kurią galima patirti Begalybę. Sikhai tiki, kad keisdami smegenų skysčių
cheminę sudėtį, jie gali pakeisti savo sąmonę.

Viršutiniame žmogaus burnos gomuryje yra 84 meridianų taškai. Liežuviu
galima apčiuopti viršutinį gomurį ir patirti skirtingus jo paviršius.
Viršutiniame gomuryje ir dantenose už viršutinių dantų yra dvi meridianų
taškų eilės. Liežuvis stimuliuoja tuos meridianų taškus, o jie savo ruožtu
stimuliuoja pagumburį, todėl kankorėžinė liauka suaktyvėja, sukurdama
impulsą hipofizėje. Tuometi hipofizė duoda impulsą visai liaukų sistemai
suaktyvėti: išsiskiria hormonai, suteikiantys žmogui palaimos būseną.
Smegenų cheminė sudėtis tuo metu subalansuojama, dėl to, sikhai tiki,
kad pasikeičia automatiškai ir požiūris į gyvenimą. Tokia
yra Naad ir Gurbai mokslo esmė.

Visas Siri Guru Granth Sahib yra Naad.

Gur, Guru, Satguru, Sri Guru ir Wahe Guru

Sikh Dharmoje toliau pateikiami sekantys terminai:
Gur: formulė, kuri palengvina sunkumus.
Guru: tai galia, kuri išsklaido nežinojimo tamsą („gu“) ir atneša
dieviškojo supratimo šviesą („ru“). Tai formulės Gur taikymas, kad sikhų
gyvenimas būtų harmoningas ir sėkmingas.
Satguru (Tikrasis Guru): Tas, kuris parodo sikhams tiesą ir suteikia
jiems galią būti palaimintiems.
Shri Guru (Didžiausias Guru): Suteikia sikhams begalybės patyrimą.
Wahe Guru (Oho! Guru): Guru, kurio neįmanoma išreikšti žodžiais.
Žodžiai „Wahe Guru“ yra mantra, kurią Guru Gobind Singh pasakė per
pirmąją Amrit ceremoniją, ir tai yra pirmoji sikhų mantra. Tai yra „Tresha
Guru“ mantra arba trys viename: pirmasis yra Brahma – visatos kūrėjas;
Višnu – palaikytojas ir Šiva išgelbėjimo ar sunaikinimo valdovas. Ši
mantra yra asmeninė Dievo tapatybė. Tai suteikia sikhams tobulumą ir
apsaugą žmogaus gyvenime.

JAAP

Jaap , arba Japa , – tai nuolatinis Dievo vardo kartojimas Sikhų
tradicijoje. Tam kad Dievas taptų jų minčių ir atminties dalimi.

Jaap yra vienas iš trijų sikhų gyvenimo būdo atramų (dažnai
vadinamas Naam Jaap ). Tai kasdienio gyvenimo dalis – dieviškojo vardo
kartojimas su dideliu nuolankumu. Kai sakoma „ Wahe Guru, Wahe Guru,
Wahe Guru“ Japa ritmu -kartojama vis lėčiau ir lėčiau, nes garsas perena
nuo „ baikharee“ (kalbėto) iki „ kanth“ (gerklės) ir iki
„ anhad“ (negirdimo / mentalinio). Sikhams ir jogams Jaap praktikavimas
tai būdas kalbėtis su savo pasąmone ir užprogramuoti ją iki begalybės.

TAPA

Kas yra Tapa?

„Tapa“ reiškia „šiluma“. Sikhai ir jogai gali sukurti vidinę šilumą
medituodami ir deklamuodami Shabad Guru. Tie, kurie kuria tapa, gali
išlikti ‚šilti‘ kartodami Dievo Vardą net tada, kai atsitraukia medituodami
nuo pasaulio mėnesiams ar metams.

Japa ir Tapa

Japa praktika arba nuolatinis mantrų ir šabdų kartojimas sukuria Tapą ,
kurią galima apibrėžti kaip vidinę šilumą, kuri savo ruožtu tobulina
psichiką. Sikhai tiki, kad Tapa generavimas, nuolat kartojant šventus
šabdus ir mantras, turi galią sukurti jų sąmonėje dvasinę šilumą, kuri gali
sustiprinti jų sveikatą, švytėjimą ir ryšį su dieviška prigimtimi. Ši praktika
gali būti labai apvalanti dvasiniame lygmenyje ir gali padėti išvalyti
karmą.

Guru Nanakas aprašo šią koncepciją 38-ajame Japji Sahib posme:
‚Tegul susivaldymas tampa krosnimi, o kantrybė – auksakaliu.
Tegul supratimas tampa priekalu, o dvasinė išmintis – įrankiu.
Su Dievo baime kaip dumplėmis kurstykite tapa ugnį, vidinę kūno šilumą.
Meilės eliksyre ištirpinkite Vardo nektarą ir nukalkite tikrąją Šabdo, Dievo
Žodžio, monetą.

Tokia yra karma tų, į kuriuos Jis nukreipė savo malonės žvilgsnį.

O Nanak, -Gailestingasis Viešpats savo malone juos pakelia ir
išaukština.‘

Guru Nanakas naudoja auksakalio kalvės metaforą. Auksakalio krosnyje
turi būti tolygi ir kontroliuojama temperatūra, o pats auksakalys turi
turėti daug kantrybės formuodamas auksą į tobulas formas. Tokia turėtų
būti ir ieškančiojo savikontrolė bei vidinė disciplina. O Dievo baimė reiškia
Dievo baimę ir ilgesį. Taigi su kiekvienu įkvėpimu prisiminkite Tą, kuris
dovanojo jums kvėpavimą, ir pritaikykite tapa šilumą meditacijai;
kurstykite vidinę dvasinę šilumą, kuri kuria gilią meditaciją. Tavo širdyje,
meilės syvuose, lai Naam nektaras, brangiausias auksas, ištirpsta iki
visiško grynumo.

KIRTANAI

„Kirtanai“ arba „ Bhajanai“ – tai Sikhų Dharmos viena iš praktikų,
reiškianti pakankamai stiprią vibraciją, kuri jų širdis pakviečia į Begalybę.
Sikhai tiki, kad kai jie medituoja tokiu būdu, vibruodami savo kūne esantį
Begalinį Kosmosą, jie atveria kelią transformacijai ir leidžia Dievui ateiti į
jų gyvenimą. Ši mintis paaiškinta 5-ojoje Vandenio eros sutroje:
„Virpinkite Kosmosą, ir Kosmosas išvalys kelią“.

Praktika

Negalvokite apie tai, kaip skambate, ar pataikote, ar ne į toną. Tiesiog
pajuskite žodžius. Pavyzdžiui: Bhaj Man Mere Haree Ka Naam („Virpinkite
Kūrėjo vardą, mano protu“). Pajuskite ir sukurkite tą virpesį dainuodami.
Įsivaizduokite, kad su kiekviena savo esybės ląstele virpate Kūrėjo
( Har ) tapatybe už Kūrinijos; tegul šie virpesiai ateina per jus, kai
dainuojate šį šabdą . Tada garsiau ir garsiau: paleiskite! Sukurkite
virpesius taip, kad Visata jus girdėtų. Nesijaudinkite dėl kitų, tiesiog
dainuokite, kad Visata jus išgirstų. Padarykite garsą tokį stiprų, kad
Dievas jus išgirstų. Leiskite Dievui pabusti ir jus išgirsti.

SUNNI-AI

Šiandieniniame sparčiai besivystančiame, informacijos gausiame
skaitmeniniame pasaulyje darosi vis sunkiau suprasti vienas kito
poreikius, norus ir požiūrius. Vis daugiau laiko praleidžiant virtualioje
sferoje, tarpasmeninis bendravimas tapo trukdžių ir nesusipratimų
kultūra.

Sąmoningas klausymasis reikalauja, kad klausytojas suvoktų savo
jausmus ir poreikius, kartu su asmens, su kuriuo bendrauja, jausmais ir
poreikiais. Jei sąmoningo bendravimo tikslas yra sukurti abipusiškumą, jis
reikalauja, kad mes atidėtume savo rūpesčius ir išklausytume bei iš
tikrųjų priimtume asmenį, su kuriuo bendraujame.

Šiais laikais dažnas nebemokame klausytis. Net tada, kai stengiamės iš
visų jėgų, nesunkiai mus išsiblaško asmeniniai ketinimai, emocijos ar
nusiteikimas. Psichikos polinkis rasti greičiausius sprendimus ir polinkis
vertinti, apsunkina buvimą čia ir dabar. Mes natūraliai reaguojame į
psichinius ar emocinius signalus, o ne į tai, kas iš tikrųjų vyksta
pokalbyje.

Sunni-ai: gilus klausymasis

8-asis Japji Sahib pauri kalba apie klausymosi galią. Dažnai mes
galvojame apie išmintinguosius kaip išoriškai kalbančius ir dalijančius
išmintį, nors didžiausi išminčiai iš tikrųjų išminties išmoko klausydamiesi.

„Suni-ai“ verčiama kaip gilus klausymasis ir reiškia gebėjimą girdėti
daugiau nei tik ištartus žodžius ir tuo pačiu prisiderinti prie garso tėkmės,
apimančios visko, kas yra po paviršiumi, subtilumą. Sunni-ai – tai
intuicija, taikoma klausymuisi.

Gilaus klausymosi patirtis kyla iš ramybės. Tai taikomosios sąmonės ir
budrumo veiksmas. Gilus klausymasis, kaip radaras, jaučia dabarties
momento formą ir pagreitį. Abipusė pagarba yra sąmoningo klausymosi
šalutinis produktas.

Ir tai žinome iš patirties: kai tikrai jaučiamės išklausyti, gerbiame žmogų,
kuris klauso. Atidžiai klausydami suvokiame kalbėtojo ketinimą ir
konfliktą. Girdime neverbalinius pranešimus ir jaučiame bendravimo
kontekstą.

KLAUSYTIS SĄMONINGAI

Sąmoningame klausyme nėra jokio protokolo ar iš anksto nustatyto
tikslo, išskyrus norą suprasti. Klausymasis norint suprasti ir tik
suprasti, suteikia įžvalgos dovaną ir gebėjimą įvertinti įvairius požiūrius.
Sąmoningas klausymas atskleidžia problemų, kurių anksčiau negalėjome
suvokti, sprendimus ir padeda suderinti bendrą kalbą.

DHYANN IR PRATYAHAR

Dhyaan arba meditacijos praktika gali nuvesti mus į Pratyaha būseną,
kurią galima apibrėžti kaip proto rezonanso su dieviškuoju energijos
šaltiniu patirtį.

Sikhų Dharmoje nuolatinė meditacijos praktika arba dhyaan yra vienas iš
būdų lavinantis gebėjimą patirti Pratyahar . Kartais meditacijos metu
galime leisti įvairioms mintims ateiti ir išeiti, neprisirišdami prie jų, ir
galiausiai kartais galime pasiekti bemintę būseną. Net jei ši būsena
greitai ateina ir praeina, to pakanka, kad tiesiogiai patirtume palaimingą
sąmonės susiliejusios su Vienu būseną.

VEECHAR

„Veechar“ gali būti apibrėžiamas kaip buvimas sąmoningumo, žinojimo
ir kontempliacijos būsenoje – kai peržiūrimas gyvenimo filmas, kad
žinotum, į ką atkreipti dėmesį.

Vechar būsena gali atsirasti natūraliai gilios meditacijos metu, kai galime
pradėti žiūrėti į savo gyvenimą „iš paukščio skrydžio“ ir labiau
susitapatinti su savo Siela, o ne su pasaulietiško žaidimo Maja.

Kai praktikuojame veechar , galime pradėti matyti gyvenimo žaismą ir
sielos lygio pamokų planus, veikiančius mūsų gyvenime; jausti Dievo
ranką, dirbančią mūsų augimui. Ši būsena veikia sielą ir protą, kad
išlaisvintų įtampą, kylančią dėl pernelyg didelio susitapatinimo su
pasauliu (maja) ir leidžia mums pažvelgti į tai, ką mes žemėje darome
kaip Sielos būtybė, kiekvieną akimirką jungdamasi su Dievu (t.y. čia,
žemėje, kaip Dievo reprezentacija dieviškam tikslui).

Mes keičiame savo tapatybės sampratą iš „buvimo“ žmogumi į Sielą,
turinčią žemėje žmogišką patirtį. Mes matome teologiją, kad Dieviškumas
yra čia, kad tarnautų mums, o mes esame čia, kad tarnautume
Dieviškumui – tarp šių sąvokų nėra jokio skirtumo. Tai leidžia mums
peržengti patirtį, kai esame įstrigę žmogiškojoje patirtyje.

Guru Nanakas nurodo veechar praktika užkoduota 33- ioje Japji Sahibo
pauree . 33-iosios dalies kartojimas Sikhams sunaikina jų ego ir
išryškina dieviškumą.

KLAUSIMAI SAVIREFLEKSIJAI

1.) Ką reiškia „Wahe Guru“ ir kodėl šis terminas svarbus sikhų dharmoje?
2.) Kokį vaidmenį dvasinėje praktikoje atlieka klausymasis ir
kontempliacija?
3.) Kaip mantros kartojimas įtakoja meditacijos praktiką?
4.) Kaip „dhyaan “ (meditacija) gali nuvesti jus į „ pratyahaar “
(sinchronizacijos su dieviškuoju dažniu) būseną ?
5.) Ar kada nors patyrėte „tapa“ (šilumos) pojūtį meditacijos ar dvasinės
praktikos metu?