PAGRINDINĖ SIKHŲ PRAKTIKA

Kasdienė Sadhana yra sikhų tapatybės pagrindas.

Rytinė Sadhana yra kasdienis prabudimas Amrit Vela laiku (2 1/2
valandos prieš patekant saulei) medituojant ir kartojant Dievo vardą.
Paprastai Sadhana prasideda šaltu dušu ( Ishnaan ), po kurio skaitoma
sikhų bani Japji Sahib (malda); po jos seka Kundalini joga; po to seka
Vandenio Sadhanos meditacijos ir užbaigiama sadhana Gurdwaroje
skaitant Hukam.
Tačiau Sadhana praktika neapsiriboja Vandenio Sadhana ir daugelyje
sikhų bendruomenių Sadhana yra skirta Panj Banis (sikhų kasdienės
maldos) arba Asa di Var klausymuisi (24 paurees arba posmų rinkinys,
parašytas Guru Nanak ir saugomas Sri Guru Granth Sahib), kuri yra
praktikuojama ir Auksinėje šventykloje. Daugelis sikhų visame pasaulyje
praktikuoja Sadhaną, ir nors kai kurios dalys yra pastovios visur,
konkrečios praktikos įvairiose gurdvarų ir sikhų bendruomenėse visame
pasaulyje gali skirtis.
Daugelis sikhų savo dvasinę tapatybę sieja su kasdiene Sadhana praktika
Amrit Vela laiku.
Sikhai tiki, kad saulei pasiekus šešiasdešimties laipsnių kampą prieš
ateinant šviesai, yra pats geriausias laikas medituoti.(skiriasi pagal laiko
juostas tikslus laikas skirtingose šalyse).
Sikhai tiki, kad jei šiuo metu jie medituoja, tai išvalo savo pasąmonę,
išlaisvindami nesąmoningą protą, kad sąmoningas protas padidintų
dorybes ir galimybes. Simran (Dievo vardo prisiminimo) praktika anksti
ryte per Sadhaną yra puiki savęs apsivalymo technika. Sikhams toks
savęs išvalymas ištuštinant ir išvalant protą yra kasdienė būtinybė. Sikhų
požiūriu, meditacija Amrit Vela laiku yra veiksmingiausias būdas
didinantis gyvybingumą, vitališkumą ir evoliuciją.
Įvairūs moksliniai tyrimai jau seniai nustatė teigiamą jogos ir meditacinės
praktikos poveikį, įskaitant streso ir įtampos pašalinimą ( SR Wilson );
išplėstą savęs sampratą; padidėjusi aukštesnių sąmonės būsenų patirtis
( Lawrence’as Edwardsas ). Kiti mokslininkai nustatė ryšį tarp nuoseklios
ilgalaikės meditacinės praktikos rytinėje rutinoje ir nuotaikos bei
atsparumo pagerėjimo ir t.t.

MEDITACIJOS ETAPAI
Meditacijos patirtis paprastai susideda iš kelių etapų:

Rasa : jauti, kad gyvenimas yra sodrus, atmosfera sodri, esi pilnas
Džiaugsmas
Tu tampi mandagus
Tu tampi nuolankus
Tu tampi pakylėtas
Tu tampai malonus ir šviesus

Kai esi šviesa(nušvitęs).
Nušvitimas turi kelis etapus:

Tu esi savimi
Tu tyli ir veiki kaip švyturys. Tu tik matai, tačiau kad ir kur būtum,
tavo buvimas kuria pokytį
Tu projektuoji – esi visur ir bet kur tuo pat metu
Tu esi pamaldus
Jūs tampi pamokslautoju – pradedi kalbėti apie Dievą ir dovanoji
žmonėms „ gunas “ (esmę) ir „ gyan “ (žinias).
Tu tampi meistru – perkonstruoji save iš atskirų fragmentų į vienį
Tu tampi išminčiumi – nieko nesakai, nieko negirdi.

DĖL KO SIKHAMS SVARBI SADHANA

Sikhų tapatybė yra visapusiško įsipareigojimo aukštesnei sąmonei
disciplina, kuri, sikhų nuomone, pasiekiama per tiesioginį ryšį su Dievu.
Sikhų gyvybinė galia yra pagrįsta saulės energija. Kai saulė pasiekia
šešiasdešimties laipsnių kampą žemės atžvilgiu, žmogus yra savo
psichinės projekcijos aukščiausiame projekcijos taške. Sadhanos laikas
gali būti vadinamas Picha , Amrit Vela , „Ambrosial Hours“ ar kitais
pavadinimais.
Visi, kurie atlieka Sadhaną, turi nuoširdžiai įsipareigoti tai konkrečiai
valandai. Tai pati sunkiausia valanda, nes net jei nesikeliama medituoti,
dažnai žmogaus miegas tuo metu yra ne negilus, REM būsenoje. Net kai
žmogus išmiega aštuonias valandas, giliai jis miega tik apie valandą. Nes
REM (rapid eye movement) būsenoje žmogus sapnuoja ir praranda
gyvybinę energiją.

Amritas Vela Sach Nao – sikhai tiki, kad kai atsikelia ambrosinėmis
valandomis ir šlovina Begalinį Viešpatį, jiems išganymo vartai yra atviri.
Ambrosinėmis valandomis dauguma atsidavusiųjų adeptų būdrauja,
medituoja ar atlieka Nitnem(kasdienes maldas). ‚ Ddidžiulis jėgų
susijungimas danguje teikia palaiminimus žemės žmonėms, kurie tuo
metu yra pabudę‘.

TRYS SADHANOS, ARADHANOS IR PRABHUPATI ŽINGSNIAI

Sikhai tiki, kad dvasinė stiprybė suteikia psichinę kontrolę; savikontrolės
negalima pasiekti niekur kitur už kūno ribų.

HUKAM (Įsakymas)
Sakyk, ar Žmogaus galioje įvykių lemtis?

Tik Kūrėjo galioje priversti įvykius įvykti taip, ką Jis nori, kad jie būtų
įvykdyti.
Jei tik žmogus turėtų galią, jis viską pasisavintų.
Dėl to žmogus gali atlikti tik tai, ko nori Kūrėjas.
Nežinodamas to, žmogus gyvena iliuzijoje.
Nes jei jis žinotų, argi jis neišgelbėtų savęs?
Bet apimtas abejonių, žmogus klaidžioja visomis kryptimis,
Skubėdamas pirmyn, siekia pažinti Žemynus.
Tačiau, kai iš savo Gailestingumo Kūrėjas suteikia žmogui savo meilę,
Žmogus pasineria į Nam praktiką.

Kundalini jogos grožis tame, kad galime paprasčiausiai sėdėdami,
fiksuotis į kvėpavimą ir susireguliuojame protą. Mūsų elektromagnetinis
laukas tampa stiprus, mes skirtingai emociškai elgiamės. Galime žaisti
sąmoningai kito žmogaus emocinius žaidimus, galime nuspęsti atsijungti
nuo jų lauko. Bet už viso to yra gilesnė prasmė.

Taip kaip žmogus, kuris jaučiasi nusikaltęs, ateina pas kunigą išpažinties.
Ir dėl to, kad tiki kunigu, išeina su palengvėjimu, kad jam yra atleista,
taip ir mūsų psichika veikia. Tiek kiek mumyse yra tikėjimo Sat Naam,
Guru, Mokytoju, šventraščiais – tiek mes ir išsilaisviname, sakykim
sėdėdami rytinėje meditacijoje ir perrašydami nuolatos vaizdinius
galvoje, kurie mus vargina. Taip vyksta treniruotė – proto treniruotė. Mes
turime kelrodį, arba dar kitaip sakant- mums svarbu savo magnetinį
lauką suderinti su didesniu magnetiniu lauku. (kaip veikia šventos vietos,
kuriuose lankomės- mes turime suderinti dažnius, magnetinį lauką, kad
pajaustume aplinką).

Jogos tekstuose įvardinami mažiausiai 3 vidinės švaros metodai: džapa,
tapa ir sandžam(sanjam).

Džapa yra pakartojimas. Tapa yra centrinio impulso karštis. Sandžam –
tai susiliejimas per simran – meditaciją labai lėtai ir sąmoningai
kvėpuojant. Kartodami mantrą mes auginame proto ištvermę – diena iš
dienos. Atlikdami praktiką – auginame gebėjimą nesikabinti į senus
įpročius, juos pastebėti, pastebėti savo reaktyvumą, išbūti šioje
akimirkoje. Ir susitelkimas į akimirką nenutinka automatiškai – tai
nutinka tik nuolatinės treniruotės dėka. Yra sportininkai mėgėjai ir yra
aukšto meistriškumo sportininkai. Sakyčiau esam jogai, jogai mėgėjai,
judantys (tikėtina) į profesionalų lygą.

Pasiekus vidinę švarą keliaujame praktikoje per tris prabudimo stadija:

Sadhana(ne kaip asmeninė praktika)- kaip disciplinos lygmuo. Savęs
koregavimas, nuolatinis perkonstravimas. Ieškojimas ryšio su
Aukštesnėmis jėgomis, Aukštesniuoju aš, pasitikėjimo vidine intuicija
ugdymas. Pastebim tuos įpročius, mintis, reakcijas kurios mums savyje
nepatinka, kartojasi – ir dirbam. Mažais žingsneliais. Tai sąmoningas
darbas- automatiškai jis nevyksta. Mes ruošiame save Aukštesnių
virpesių energijos priėmimui. Buvo Meistrų iš Rytų, kurie žadėjo
vakariečiams, kad pabudimą pasieks visi per 6 metus, bet jau prabėgo
virš 50 metų ir masiškai prabudimo reiškinys neįvyko.

Ką svarbu žinoti.

Mūsų susiformavusias praeityje baimes labiausiai trigerina rutina – kai
mes tą pačią praktiką kartojame kiekvieną rytą, tuo pačiu metu,
reguliariai. Gyvenime baimės pasireiškia savo įprastomis aplinkybėmis.
Meditacijos metu baimės iškyla mūsų pačių sukurtame žaidimų lauke,
sumanipuliuotoje, sužaidybintoje scenoje, kurioje mes galime suvaldyti
baimes, nes jos kaskart pakliūna į nežinomą situaciją, lyg vaikas pirmą
kartą sniegą pamatęs.

Aradhana – požiūris į gyvenimą. Ketinimas – Antras disciplinos lygmuo.
Naujai suformuotas požiūris įprotis, gali pasiekti pasąmonę. Man gera ir
mane traukia atsisėsti į rytinę praktiką.

Esminis momentas – pasąmonė, kuri valdo daugiau nei 80% mūsų visų
reakcijų, pagaliau yra pasiruošusi palaikyti mūsų praktiką ir\
sąmoningumą, pastabumą. Ji pripažįsta šioje stadijoje, kad Aukštesnysis
Aš egzistuoja.

Kaip atpažinti, kad perėjome į Aradhana stadiją? Pabundame į praktiką
be žadintuvo. Šioje stadijoje protas yra ypatingai aktyvus. Mes
susiduriame su iššūkiais, su kuriais jau galime darbuotis: galime
bendradarbiauti su protu ir klausti: are esi pasiruošęs veikti sąmoningai ir
atrasti naujus kelius ar žaisi atsibodusius vaidmenis?

Tačiau ir šioje stadijoje ateina laikas, kai mus vėl ištinka miegas,
nuovargis, dingsta motyvacija. Nes jau buvo taip gerai, kad niekur
nesinori eiti toliau. Kaip kalnuose – išeinate į plato- vaizdas kerintis, o
toliau tik siaura perėja ir visai nesinori eiti ten, kur sniegas, ledas, šaltis.
Pastebime, kad praktika tapo mechanine, kartojame bile kad kartoti,
beveik miegame. Šiame etape tik vidinis ketinimas, ryšys su Nam, gali
mus vesti pirmyn. Ir kažkuriuo metu, jausmai vėl ims palaikyti praktiką.
Užsimegs ryšys su begalybe.

Prabhupati – ryšys su Begalybe jau palaikomas, tai atrama praktikos.
Užsimezga ryšys su Kuriančia nuolat Šaltiniu, Dievu, Srautu – ir niekas
nebeįtakoja mūsų: nei pinigai, nei karjera, nei seksas, nei asmeniniai
pasiekimai. Tiesiog viskas yra nei prieš kažką, nei už kažką. Harmonija –
nebėra vidinio konflikto tarp subasmenybių ir šešėlio. Niekas viduje
nekovoja dėl scenos. Mes ilsimės savo pragmatiškame, subtiliame
Neutraliame prote. Jaučiame skausmą, jaučiame džiaugsmą, bet tuo
pačiu metu ilsimės. Ketinimai ir veiksmai sutampa, nėra atotrūkio tarp
mūsų vidinių ketinimų ir išorinių veiksmų, nebereikia vaidinti, apsimesti.
Tokia yra Dievo Kūrėjo įvaldymo stadija- savirealizacija. Paprasta, tvirta
ir aiški pozicija ląstelės lygmenyje – pasitikime savo mintimis, ketinimais,
žodžiais ir veiksmais.

Tai kas nematoma(tamsioji pusė, kurią slepiame), komfortiškai teka su
šviesiąja(tai ką rodome) pusėmis.

Siela ir protas apsijungia begalinėje atjautoje, Dharmoje, Harmonijoje,
Balanse. Atjauta duoda galimybę atleisti kas neatleidžiama. Mes visiškai
atsiduodame Kūrėjui, Dievui, savo sielos Begalybei – esame pasiruošę
kiekvieną akimirką palikti savo kūną ir šį pasaulį bei persikūnyti.

KLAUSIMAI:
Kviečiu apmąstyti šiuos klausimus:
1.) Ar turite asmeninę Sadhaną ar meditacijos praktiką? Jei taip, kokia ji?
2.) Ar pastebėjote kokių nors pokyčių savyje nuosekliai medituodami?
3.) Kaip kasdieniame gyvenime randate būdų susijungti su savo siela ir
Dieviškumu savyje?

SĄMONĖS TRANSFORMACIJA PER BANIUS. KASDIENĖS SIKHŲ
MALDOS.

BANI
Bani, trumpinys Gurbani, susideda iš dviejų šaknų – Guroo ir Baanee .
Žodis „Guroo“ dar žinomas kaip „Guru“ reiškia „dvasinis mokytojas“, o
mūsų nagrinėjamame kontekste reiškia 10 istorinių sikhų tradicijos Guru,
gyvenusių 1469–1708 m.

Kai kurias šių Guru poetines kompozicijas kartu su įvairių tikėjimų Bhaktų
kompozicijomis galima rasti šventajame Siri Guru Granth Sahib . Žodis
„Baanee“ dar žinomas kaip „Bani“ reiškia sąmonės dažnį, kuriuo šios
kompozicijos buvo sukurtos. Taigi jungtinis žodis „Gurbaanee“ dar
žinomas kaip „Gurbani“ reiškia dieviškąjį išminties dažnį, kuris veda
žmogų į Tiesą, įtrauktą į kompozicijas, esančias sikhų šventajame tekste
– Siri Guru Granth Sahib.

Bani yra realūs žodžiai, kuriuos ištarė sikhų guru ir išminčiai. Iš viso yra
36 Siri Guru Granth Sahib bendraautoriai, tarp jų šeši sikhų guru ir 30
šventųjų iš skirtingų tradicijų.

Sikhai tiki, kad kartodami Bani jie tampa geresniais žmonėmis.
Kai balsu kartojame Bani, mūsų liežuvio galiukas paliečia subtilius
meridianus viršutiniame burnos gomuryje ir taip stimuliuojamos liaukos,
kurios yra atsakingos už intuiciją, sąmonės praplėtimą ir dėmesingą
rūpinimąsi savo gerove. Sikhams Bani – tai yra giliausia išmintis,
gaunama iš Dievo per Guru vedimą. Taip sikhai gali turėti Dievo malonės
patirtį.

Dauguma sikhų kartoja Banius prieš saulėtekį ir saulėlydį.

Sikhų Dharmoje daugelis sikhų skaito Bani Gurmukhi kalba, net jei
nesupranta pažodinio vertimo. Taip yra todėl, kad manoma, jog Bani
skaitymas Gurmukhi kalba gali suteikti suvokimus dangiškame
lygmenyje, net jeigu pasaulietiniame lygmenyje ne. Sikhams Bani reiškia
garso perkeitimą, kuris paverčia žmogų dieviška esybe. Sikhai tiki, kad
nuoseklus Bani kartojimas gali atvesti į pakylėjimo ir ekstazės būsenas.
Gurmukhi kalba kartojamas Bani sukuria atitinkamą liežuvio ir viršutinio
gomurio sąlytį bei derinį, kuris atkuria pusiausvyrą pogumburyje. Tikima,
kad tuomet žmogus automatiškai tampa pilnas/pakankamas. Pogumburys
kontroliuoja automatinius įpročių modelius. Sikhai tiki, kad kartodami
Banį jie gali pakeisti mąstymo modelius taip, kad patirtų begalybę. Kartu
sikhai meldžiasi, kad kasdien kartodami Bani, patirtų Dievo malonę, ir
pradėtų suvokti, ką Guru sako per Gurbanį, ir galėtų pritaikyti išmintį
kasdieniam gyvenime.

Kas yra GUTKA IR NITNEM?

Vienas iš pagrindinių sikhų gyvenimo būdo dalių yra kasdienė malda,
užbaigiama kasdien deklamuojant mažiausiai septynis konkrečius Bani.
Gutka yra nedidelės Banių kolekcijos pavadinimas, kurią sikhai reguliariai
kartoja.

„Gutka“ gali būti apibrėžta kaip persiško rato svirties stabdis, o Bani iš
tiesų ir yra Gutka, nes ji sustabdo Negatyvaus proto ciklą. Į kiekvieną
negatyvią mintį Bani atneša pozityvią mintį ir taip pasiekiama vidinė
pusiausvyra. Bani sustabdo protą ir perkeičia negatyvias minties formas į
atvirkštines(pozityvias).

„Gutka ištraukia žmogų iš bet kokio šešėlinio Aš. Kad ir kokį dažnį
pritaikytumėte sau, išorinis pasaulis prisitaikys pagal jūsų dažnį.“
Žodis „Nitnem“ gali būti pažodžiui išverstas kaip „kasdienė rutina“.
Populiariausia Gutka yra Nitnem Gutka, kurioje yra septyni baniai, skirti
kasdieniam kartojimui. Tai Japji Sahib, Jaap Sahib, Tav Prasad Svaiye,
Anand Sahib, Rehras Sahib, Benti Chaupai Sahib ir Kirtan Sohila.
Tačiau yra dar keletas kitų svarbių Gutkų, kuriuose yra kitų banių,
įskaitant Asa Ki Vara, Sukhmani Sahib, Bara Maha ir t.t.

JAPJI SAHIB

Pirmojo Guru Nanak Dev sukurtą Japji Sahib, sikhai paprastai kartoja
ankstyvą rytą, idealiu atveju Amrit Vela(ambrozijos laikas) tarp 4 iki 6
val. Japji Sahib sudaro du „Slokai“ (pradžia ir pabaiga) ir 38 „Paurees“
(kompozicijos poetinės) apie Kūrėją ir Kūriniją.

Japji Sahib – tai meditacinė kontempliacija apie Begalybę ir mūsų vietą
visatoje. Japji Sahib atitinka eterio elementą (tattva).

Guru Nanakas parašė Japji Sahib iš karto po praregėjimo 1496 m. Sihkai
tiki, kad Japji Sahib kartojimas žadina jų sielas, suderina jų sielas su
subtilios erdvės virpesiais, įkvepia drąsos priimti nuolankumą ir
kūrybiškumą į save ir suteikia jiems gilią šmintį.
Visa Siri Guru Granth Sahib išmintis yra sutankinta šiame Banyje. Japji

Sahib prasideda Mul Mantra, – pagrindiniu sikhų gyvenimo būdo mokymu.
Pažodinis Mul Mantros vertimas :

Dievas yra vienas Kūrėjas,
vardas – tai Tiesa,
įkūnyta kurianti būtybė,
be baimės, be neapykantos,
nemirštantis,
anapus gimimo, savaime egzistuojantis,
paliestas Guru malonės.
Giedokime ir medituokime.
Tiesa buvo pirmykštėje pradžioje,
Tiesa bus per amžius,
Tiesa čia ir dabar,
O Nanak, amžina Tiesa.

Japji Sahib baigiamas tokiu slok (trumpu eilėraščiu), kuris kartojamas per
sikhų pamaldas:

„“Kvėpavimas – tai Guru;
Vanduo yra Tėvas;
Žemė yra visų ir visko Didžioji Motina.

Diena ir naktis -tai dvi globėjos, kurių glėbyje žaidžia visas pasaulis. Geri
darbai ir blogi darbai – išvardinami Dharmos Viešpačiui dalyvaujant.

Savo veiksmais esame priartinami arba nustumiami. Tie, kurie apmąstė
Naam ir iškeliavo atlikę visus darbus su prakaito lašu ant kaktos,

O Nanakai, jų veidai šviečia, ir dėl jų nuoširdaus darbo daugelis kartu su
jais išsilaisvina.““

Tarp Mul Mantros ir slokų yra 38 nevienodo ilgio Pauriai. Pauri, verčiant
pažodžiui reiškia „kopėčių laiptelis“. Sikhai šį žodį vartoja norėdami
išskirti posmelį ilgesnėje poetinėje kompozicijoje. Kiekvienas Japji Sahib
pauri yra tarsi laiptelis kopėčiose, vedantis į dvasines aukštumas. Ir
kiekvienas pauri gali būti kartojamas atskirai, nes turi skirtingą poveikį ir
naudą.

Daugelis sikhų praktikuoja 11 iš eilės pilnų Japji Sahib pakartojimų, nes
tiki, kad toks pakartojimų skaičius atveria kelią į gilią dvasinę patirtį.
Nuo Japji Sahib prasideda Kundalini jogos praktikuotojų rytinė Vandenio
eros Sadhaną, todėl šį bani dažnai skaito jogos studentai.

Guru Nanakas sakė, kad trisdešimt aštuoni Japji Pauree išlaisvins žmoniją
iš Samsaros (žemiškų atgimimų) rato.

JAAP SAHIB

Jaap Sahib yra vienas iš kasdienių banių (sikhų maldų), kurį sukūrė Guru
Gobind Singh, dešimtasis sikhų guru. Paprastai sikhai jį kartoja po rytinio
Japji Sahibo rečitavimo. Jaap Sahib sudarytas iš 199 eilučių ir atitinka oro
elementą (tattva).

Jaap Sahib Naad arba garso tėkmė pabudina sielą ir pačią būtybės esmę.
„Sahib“ reiškia malonę.

Jaap Sahib kartojimas gali suteikti malonę ir didybę. Guru Gobind Singh
nurodė sikhams kartoti Jaapą Sahibą, kad jiems niekada netektų
elgetauti prie svetimų durų. Praktikuojant šį bani ugdoma savigarba,
savitvarda, ir savikontrolė.

Jaap Sahib pašalina baimę, pažadina gyvybines galias, drąsą, ištvermę,
stiprybę ir teisingą savivertę.

Sikhai tiki, kad kartojant Jaap Sahib jų gyvenime padaugės dieviškumo,
palaimos, gausos, grožio, klestėjimo ir malonių.

TAV PRASAD SAVAIYE
Tav Prasad Savaiye yra viena iš kasdienių banių (sikhų maldų), kurią
parašė Guru Gobind Singh, dešimtasis sikhų guru, siekdamas palaikyti
dvasinį sikhų augimą. „Tav Prasad reiškia „su Dievo malone“.

Šioje kompozicijoje griežtai smerkiama stabmeldystė, piligriminės
kelionės, kapų garbinimas, jogų samadhis ir kiti apeiginiai induizmo,
džainizmo ir islamo ritualai, kuriuos atlieka žmogus kaip pakaitalą, kai
meilės Dievui ir visai Kūrinijai, bei visiems jo kūriniams, nejaučia.

„Savaiye“ yra trumpa eilė, paprastai keturių eilučių, dažniausiai
naudojama šlovinimo giesmėse. Taigi „Tav Prasad Savaiye“ yra Dievo
šlovinimo giesmė.
Tuo pačiu kompozicijos eilutės tiesiogiai buvo skirtos laikiniesiems
lyderiams, kad padėtų jiems suvokti trumpalaikį jų galios pobūdį.

ANAND SAHIB

Anand Sahib yra paskutinis bani, kurį sikhai ryte kartoja Amrit Vela
valandomis (tarp 4 iki 7 val. ryto).

Anand Sahib arba „Palaimos giesmę“ parašė Guru Amar Das, trečiasis
sikhų guru. Sikhai tiki, kad šio bani kartojimas gali atnešti palaimą,
klestėjimą ir sėkmę
\
Šis Bani atitinka ugnies elementą arba tattvą. 40 Anand Sahib eilučių
(eilių) padeda praktikuotajui ugdyti protą ir sielą visą jo gyvenimą. Šiame
Bani protas ir kūnas paaiškinami kosminio dieviškumo aspektu. Guru
Amar Das davė sikhams šią palaimos giesmę, kad ji patobulintų jų protą
ir padėtų suvokti gyvenimo gylį.

Anand Sahib sukūrimas turi ypatingą istoriją:
Vieną dieną Guru Amar Das dvare pasirodė pagyvenęs jogas. Jogas su
didele pagarba pareiškė, kad savo kelyje nerado ilgalaikės laimės, ir
paprašė Guru Amar Dar stebuklo, – kad jis gimtų Guru šeimoje, kur
tikėjosi pagaliau rasti laimę. Guru maloniai sutiko su pagyvenusio jogo
prašymu. Tada jogas iškeliavo prie upės, ten meditavo ir netrukus mirė.
Mažiau nei po metų Guru Amaro Das vieno iš sūnų žmona pagimdė sūnų.
Išgirdęs naujienas, Guru Amaras Das pasiuntė atnešti jam naujagimį, nes
žinojo, kad jis ir buvo tas reinkarnavęsis jogas. Guru Amaras Das paėmė
kūdikį ant kelių, pavadino jį „Anand“ (palaima) ir sudainavo jam Anand
Sahib, kurio žodžius Guru Amar Das čia pat ir sukūrė.

Nuo tada sikhai kartoja Anand Sahib. Pirmosios penkios Anand Sahib
eilės giedamos kiekvieną kartą Sikh Gurdwara pamaldų pabaigoje.

REHRAS SAHIB

Rehras Sahib – tai vakarinė sikhų malda, kurioje šlovinama Wahe Guru,
visagalio Dievo didybė. Gurmukhi kalboje „ reh“ reiškia „gyvas“, o „
raas“ reiškia „prekė“, todėl Rehras Sahib gali būti laisvai išverstas kaip
„gyva prekė“. Šis bani suteikia jūsų esybei energiją ir atjaunina („ raahu“ ).
Pats bani atitinka vandens elementą arba tattvą. Sikai tiki, kad kartodami
Rehras Sahib jie mainais gauna ramybę, taiką ir klestėjimą. Pradžioje
kartojama: kančia yra vaistas, o malonumų vaikymasis – liga, nes kur
malonumas, ten nėra Dievo ilgesio. Pabaigoje kompozicijos: – neprašoma
Wahe Guru, kad problemos išnyktų, o tik prašoma, kad kančios, kurios
dėl problemų yra patiriamos, praeitų.

BENTI CHAUPAI SAHIB

Kai jaučiate negatyvius jausmus ir nepasitikite ateitimi, turėtumėte
skaityti šį „Bani“.
Citata(vertimas):
„Prašau apsaugok mane savo rankomis apkabindamas. Lai išsipildo visi
mano širdies troškimai. Mano protas sutelktas į Tavo pėdas. Palaikyk
mane kaip save palaikai. (1)

Sunaikink visus mano priešus. Savo rankomis apsaugok mane. Lai
palaimoje būva mano namiškiai, tarnai, visi sikhai, o Kūrėjau! (2)
Duok man savo asmeninę apsaugą. Šiandien suvaržyk visus mano
priešus. Išpildyk mano norus. Pamaldumo troškulio taurė vis pildosi. (3)
Palikdamas Tave, lai niekada negarbinsiu kito. Visus savo poreikius
patenkinu iš Tavo Šaltinio.

Tu išgelbėji sikhus ir bhaktus. Vienas po kito tu sunaikini visus mano
priešus.“

KIRTAN SOHILA

Kirtan Sohila arba „Šlovinimo giesmė“ yra bani (malda), kurią sikhai
paprastai skaito prieš pat miegą. Kirtan Sohila iš viso turi penkis
skirtingus šabdus(tekstus) – tris užrašytus Guru Nanak (pirmojo sikhų
guru), vieną Guru Ram Das (ketvirtojo sikhų guru) ir vieną Guru Arjan
(penktojo sikhų guru).

Sikai tiki, kad Kirtan Sohila kartojimas prieš miegą suteikia harmoniją,
neutralizuoja negatyvias mintis ir gali padėti išvengti nakties košmarų.
Sukuria apsauginės energijos lauką prieš miegą.
Šis Bani atitinka žemės elementą arba tattvą. Kirtan Sohila daugiausia
dėmesio skiriama dieviškojo susijungimo ilgesiui ir susiliejimo su
Begalybe palaimos šventimui.

Sikhai taip pat Kirtan Sohilą kartoja pagerbdami mirusius prieš
kremavimą, kad padėtų apsaugoti sielą kelionėje po kūno mirties.
Paprastai kompoziciją kartoja kasdien 17 dienų iš eilės.

Tai pats harmoningiausias visų laikų Bani. Jis padidina apsauginį Auros
lauką tiek, kad negandos lieka labai toli už žmogaus energetinio lauko.
Kai norite apsisaugoti nuo negatyvaus ir stipraus žemės
elektromagnetinio lauko, kartokite Kirtan Sohil. Tai ir vaistas nuo
nemigos.

SUKHMANI SAHIB

Sukhmani Sahib yra Bani, parašyta Guru Arjan Dev, penktojo Sikhų
Guru. Sukh pažodžiui išvertus reiškia „ramybę“ ir „brangakmenį“, o Man
išverstus reiškia „protą arba širdį“. Daugelis sikhų Sukhmani Sahib
vadina „Taikos psalme“, „Taikos giesme“ ir kartoja jį ryte. Patyręs
praktikuotojas kartodamas Sukhmani Sahib paprastai užtrunka virš
valandos.

Sikhai tiki, kad Sukhmani Sahib kartojimas gali sukurti vidinę ramybę,
nes visa giesmė šlovina atsidavimo Kūrėjui aktą.

poetinė kompozicija. Ją sudaro 24 astapadžiai (aštuonių eilėraščių ar
posmų), kurių kiekvieno pradžioje yra slok‘as (trumpas eilėraštis).
Sukhmani Sahibą sikhai kartoja mirties proceso metu, kad palengvintų
artėjantį perėjimą ir kelionę po mirties. Kai kurios bevaikės poros kartoja
Sukhmani Sahib, tikėdamos susilaukti vaikų. Daugelis sikhų ją skaito
melsdamiesi už savo artimuosius.

ASTA DI VAR

Asa di Var yra bani, kurį pradėjo rašyti Guru Nanak, pirmasis sikhų guru.B
Tai 24 strofų ir 59 posmų rinkinys. Jis yra Gyvojo sikhų guru, Siri Guru
Granth Sahib dalis. Asa Di Var sikhai paprastai kartoja Gurdwaroje anksti
ryte. Šioje giesmėje pagrindinis dėmesys skiriamas amžinam ryšiui su
Dievu. Kad kiekvienas galėtų jį suprasti ir kartoti, nepriklausomai nuo
išsilavinimo, Asta di Var yra parašytas paprasta kalba.

Kai Guru Arjan Dev, penktasis sikų guru, toliau rašė Asa di Var, ir pridėjo
keletą posmų iš Guru Nanak, Guru Ram Das ir Guru Angad tekstų.
Sikhai paprastai anksti ryte kartoja Asa di Var kirtaną labai melodingu
muzikiniu stiliumi, o vienas posmas iš Asa Di Var, vadinasi „Bhand
Jameeai“ ir skirtas išimtinai moterų pagerbimui.

Pagrindinė Asa di Var tema yra „kaip tapti dvasingu žmogumi“ – devta,
„dvasine būtybe“. Jame Guru Nanak taip pat perspėja dėl [religinių]
ritualų. . . bei pažymi, kad svarbiausia yra ugdyti savo charakterį ir
pašalinti mokinio kelyje esančias kliūtis, iš kurių esminės kliūtys tai ego,
savanaudiškumas ar puikybė.

Asa Di Vaar tekstuose Guru smerkia piligrimines keliones į šventas vietas
kaip priemonę surasti Dievą. Vietoj to Guru ragina sikhus atrasti Dievą
savo širdyje ir savo namuose.

Sikai tiki, kad Asa Di Vaar kartojimas balsu ar klausymasis suteikia
aiškumo, ramybės ir palaimos būsenas. Guru Nanak kviečia sikhus
atsisakyti geidulių, pykčio, godumo, išdidumo ir priklausomybių,
pasineriant į Dievišką nektarą, Naam.

SAVIREFLEKSIJA

Ar su kuria nors iš šioje pamokoje aprašytų banių (sikhų kasdienių
maldų) jaučiate asmeninį intymų ryšį?
Išvardinkite bent keletą priežasčių dėl ko žmonės meldžiasi?
Kokį vaidmenį malda gali atlikti šiais laikais?