.,,Žmogus nebus sveikas, jei jo galvoje mintys pešis’’ – taip kalbėjo druskininkietis, gydytojas, psichoterapeutas, medicinos mokslų Dr. Algimantas Kačergius, pas kurį sveikstantis į Druskininkus mus su sese tėvai išsiuntė kai man buvo 17 metų. Per užsiėmimus mes nuolat kartojame pagrindinę išmoktą techniką: „iššliaužimas iš kilimėlio“.:)

Iš ko mokėsi dr. A. Kačergius? Neabejotinai jums į galvas ateis atsakymas, nes Druskininkuose yra ir jo vardo parkas – tai XX a Lietuvos sveikatinimosi autoritetas, Karolis Dineika, sukūręs autorinę gydymo ir sveikatinimo techniką: psichofizinę treniruotę. K. Dineikos įkvėpėjas buvo „pirmuoju Lietuvos jogu vadinamas“ Vydūnas, kursai suvokė, kad žmogus nėra vien tik kūnas – lemiamą žodį žmoguje taria dvasia. K. Dineika taikydamas gydymui savo metodiką, siekė kūno ir psichikos vienovės, harmonijos, Dharmos ar kaip kitaip pusiausvyrą bepavadintume. Jis pabrėžė, kad būtent psichika valdo judesius, o tikslingi specialūs pratimai, paliekantys pėdsakus tiek centrinėje, tiek autonominėje nervų sistemoje, taip pat ir sąmonėje, ugdo tinkamo elgesio neįprastomis, kartais jaudinančiomis aplinkybėmis buityje ir darbe įgūdžius. Dar kitaip kalbant – didina atsparumą ir padeda susitvarkyti su žalingais senais įpročiais ir įspaudais(samskaromis).

„Kad smegenys gerai veiktų, reikalingi ne tik deguonis ir maistas, bet ir jutimo organų informacija. Psichiką ypač stimuliuoja nauji įspūdžiai, sukeliantys teigiamas emocijas. Organizmo atjaunėjimui ypač svarbu žvalumas, optimizmas ir noras gyventi. Žmoguje su visomis jo silpnybėmis glūdi didžiausia pasaulio brangenybė – tai sugebėjimas pajusti savyje dieviškos būties pradą ir spinduliuoti Kristaus meilę. „– rašė K. Dineika.
 
Kai XX a viduryje Ameriką užplūdo jogai iš Indijos, visi Guru žadėjo vakariečiams, kad praktikuodami meditaciją, jie po 2 metų pasieks išsilaisvinimą. Deja, Vakaruose taip nenutiko ir po 60 metų.

Kaip gi taip nutiko, kad Rytuose joga savo giliąja prasme, kaip ryšys su begalybe, su šaltiniu, su Shakti „veikia“, o Vakaruose tos pačios technikos „nesuveikė“?

Ar tai dėl to, kad Rytuose žinių ištroškę mokiniai ateidavo pas mokytoją į namus ir metų metus, o gal ir dešimtmečius gyvendavo drauge? Kad matytų ką mokytojas veikia, ką kalba, kaip mąsto, o Vakaruose mes turime laiko nueiti į grupinę treniruotę max 2x savaitėje po 90 min? Atsakymo neturiu, bet, mes, Vakariečiai tikrai praleidome tašką ant I. Patandžalio sutrose apie kūną yra kalbama kaip apie mašiną, kuria nereikia nuolat rūpintis, nes kūnas ir serga, ir jaučia skausmą ar diskomfortą. Vakaruose joga – tai kūno gražinimo praktikos, papildomi raumenys, susuktos pozos, ir iliuzinė amžinybė.

Upsik. Ir kas nutinka tada, kai kūnas su metais silpsta, serga? Kas tada esu aš, kai atgulu į ligos patalą? Šį klausimą man uždavė katalikai. Anot jų, joga skirta tik išrinktiesiems, kurie turi gerus fizinius ir psichinius duomenis. Tačiau tai nėra teisa. Jogos ir visų dvasinių konfesijų pirminis ketinimas yra atpažinti savyje tai, kas amžina, nekinta, užmegzti ryšį su Šaltiniu, Dievu, Kūrėju.
Pradžioje turime sutarti, kad joga, kvėpavimas nėra panacėja skirta visiems, bet kiekvienas praktikuotojas, vedamas mokytojo, gali atsirinkti, o kas tinka būtent jam.

Mūsų 90 rytų maratonas, tai ne tik kas rytiniai susitikimai su savimi, o ir būdas atsirinkti, kuri technika man dabar yra reikalingas? Kuri subalansuoja mano elementus? Kaip jaučiuosi po vienos ar kitos praktikos? Kai galvoju apie tai, kaip jaučiuosi, kas vyksta mano kūne, psichikoje, dvasiniame lauke?

O aš nuolat jums kartojau, kartoju ir kartosiu tuos pačius dalykus, į kuriuos prašysiu atkreipti dėmesį. Nematau jūsų už ekrano, bet žinau, kad tiek, kiek jūsų yra kitoje ekrano pusėje, tiek yra skirtingai atliekančių tą pačią pranayama, mantrą, asaną. Klauskite, jeigu abejojate – suteiksiu jums grįžtamąjį ryšį. Ribotą – tiek, kiek pati patyriau, išmokau, perėmiau iš kitų mokytojų ir pritaikiau praktikoje.
***
Pradėsiu nuo priminimo, kad 8 jogos pakopos yra pasiekiamos iš eilės, pradedant nuo pirmo laiptelio. Ir tik po pirmo pereiname prie antro laiptelio. Pirmas laiptelis – tai asana. Asanų Krijos praktikavimo vienas iš tikslų – adepto dėmesio, sėdint meditacijoje, nebetrikdančios įtampos. Jeigu šią pakopą prašokote – sėskite rytais ant kėdės.

Antras laiptelis  – tai Pranayama. Be Asanos sudėtinga integruoti Pranayama į kūną, bet mes bandome. Patandžalis Jogos sutrose nekalba nieko apie atskiras technikas, tik apie efektą. Kiekviena mintis, ištartas žodis, palieka įspaudą. Pranayama savo prigimtimi – puikus įrankis. Tai trintukas, trinantis karminius sąlygotumus ir trūkumus, bei palaikantis kelyje į dvasinį išsilaisvinimą(Mukti), rašoma „Brhadyogi Yajnavalkya Smriti“.

Bhagavad Gitoje rašoma, prana apana gati, – Prana gati- tai vidinis judesys žemyn, kuris vyksta drauge su kylančiu įkvėpimu. Apana gati- tai vidinis judesys aukštyn, vykstantis drauge su iškvėpimu.

Ką mums tai sako?

Kiekviena visatos jėga talpina savyje priešingą tokios pačios galios jėgą. Apana gati – vidinis judesys aukštyn, vykstantis drauge su iškvėpimu – ir yra Kundalini energijos į viršų varomoji jėga.
Tačiau tol kol kvėpuojame, tol patiriame įvairius pojūčius, kurių dėka turime troškimus, norus, mumyse mintys nuolat blaškosi. Protui suvaldyti jogai pastebėjo kvėpavimo sulaikymą(kumbhaka), kurio metu pojūčius nukreipiame į vidų ir galime sutelkti dėmesį į Dievybę.

Kokius karminius sąlygotumus trina Pranayama:

– Praeities (sanchita karma) karmą, kuri dar nepasireiškė, dar laukia pasireiškimo karminiuose induose;
– Praeities karmą(prarabdha karma), kuri jau pasireiškė ir suformavo mūsų dabartinį įsikūnijimą;
– Karmą, kurią kuriame dabar(kriyamana karma) ir persinešime į ateinantį įsikūnijimą.

Pavyzdys. Pradėjote kažką naujo: santykius, projektą, kažką naujo visai nauja kryptimi ir po entuziastingo pradžios periodo, galingai seni veikimo modeliai ima kilti ir reikštis. Ir kokias galingas technikas be nenaudotumėte, metų metus lankytumėte terapiją, bet niekada negalėsite peržengti tam tikrų(karminių) kliūčių. Tos kliūtys yra susiję su praeities karma, kuri reiškiasi dabartiniame įsikūnijime tiek fiziškai, tiek psichikoje. Ir jos nuolat ieškos situacijų kaip pasireikšti. Rytų tradicijoje rekomenduojama priimti tokią karmą kaip šventą ir neišvengiamą.

Ir visas tris karmas, anot rišių ir sadakų, galima sudeginti pranayama metu. Sundaradeva „Hatha tatva Kamnudi“ rašo:  intensyvi praktika degina praeities karmą, kuri laukia pasireiškimo dabartiniame įsikūnijime. Anot tekstų, tokią (prarabdha karma)karmą, kuri yra mūsų DNR branduolio sudėtyje, perduotą tėvų/protėvių, sunkiausia ištrinti iš Akašos kronikų. Yoga Niketan krypties įkūrėjas patvirtina, kad kvėpavimo sulaikymo metu(kumbhaka), sutelkus dėmesį į Širdies lotosą, praeities gyvenimų karma yra sudeginama.


Sveikatinimosi prasme Pranayama koreguoja Doshas(vata, pitta, papha), bet negydo ligų. Ligos atveju kvėpavimo technikas rekomenduojama taikyti kartu su tradiciniu ir alternatyviuoju gydymu.
Patarimų skrynelė:

Pakaitinis kvėpavimas per šnerves balansuoja Vata ir Kapha Doshas.

Ujjayi kvėpavimas sumažina Kapha.

Sitali ir Sitkari ir kvėpavimas per vieną šnervę sumažina Pitta Dosha.

Bhastrika ir Ugninis kvėpavimas apriboja visas tris Doshas.

Jeigu apsunkinta yra Pitta, kvėpavimas įkvepiant per kairę šnervę, iškvėpinant per dešinę, nuima Pitta sukeltų ligų priežastis. O ligų, sukeltų apsunkintos Vata ir Kapha priežastys, eliminuojamos įkvepiant per dešinę šnervę, iškvepiant per kairę.

Lėtas kvėpavimas, iki 10x per minutę, prailgina gyvenimo trukmę.

Pranayama palengvina chroniškų ligų būklę tada, kai dėmesys kvėpavimo sulaikymo(kumbhaka) metu fiksuojamas probleminėse vietose.

Mantros įsikūnija tada, kai per Pranayama dėka yra išvalomi nadžiai.

TĘSINYS ANTROJE DALYJE