Šie metai mums visiems ypatingi tiek vidinėje, tiek ir išorinėje kelionėje. Bent jau mane apima jausmas, kad keliauju pro gilių transformacijų vartus ir gyvenimas tarsi prasideda iš naujo. Nešiojuosi pojūtį, kad galiu pasirinkti, kaip toliau noriu gyventi. Ir noriu pasirinkti visumą. Visuma yra daugiau nei atskirų dalių suma, nes kiekviena mūsų esybės dalis yra vienodai svarbi. Kūnas. Mąstymas. Emocijos. Dvasingumas.
Dvasingumas ir dvasinis intelektas šiuo metu yra pripažinimo ir įsitvirtinimo stadijoje. Dvasingumas kaip būsena, BŪVA, kai suvokiame, kas mums yra svarbu ir koks mūsų savirealizacijos kelias, mums užtenka valios ir drąsos eiti savo keliu ir būti ištikimiems savo vertybėms. Mums užtenka energijos gyventi Dharmoje, praamžėje tvarkoje, dorybingai ir tiesoje.
Ir netruksime suvokti, kad visumai mums reikia tiek tvirto kūno drąsai palaikyti, tiek aiškių minčių keliui pamatyti ir eiti juo(vėl kūno tvirtumas), tiek savęs patvirtinimui, kad esame vertingi eidami kelyje emocijų palaikymo. Kai visi centrai susimaišo, mes gyvename iliuzijoje ir pamatyti tikrovę, kokia ji yra, darosi per sudėtinga.
Jeigu žmogus yra labai emocionalus, jis savo emocijas pakursto mintimis. Išgyvenęs skaudžią patirtį mintimis vis grįžta į ją, ir vėl išgyvena tas pačias emocijas. Kūnas neveikia, stabilumo nėra –pradėti nuo kūno stiprinimo praktikų, nes yra tikimybė vėl ir vėl grįžti į traumines patirtis.
Jeigu žmogus turi daug norų, jis gali jų siekti ir viską paaiškinti. Reiškia intelektas yra sąjungoje su kūnu ir nepriklausomai nuo banguojančių emocijų, gali siekti ko nori. Bet kokioje situacijoje žmogus viską gali paaiškinti ir nesverti svarstykles savo naudai, gali skaudinti kitą ir vis tiek viską paaiškinti. Emocinis centras išjungtas, emocinis jautrumas žemas. Žmogui verta dirbti su emocijomis, nes stiprinant kūną‚ ‚teisuoliškumas‘ tik augs.
Žmogus negeba išbūti su skausmu, tad vos kilus emocijai pradeda veikti. Žmogus nesusimąsto ar tikrai jam reikia daryti tai, ką daro. Žmogus nemato savo tikrųjų poreikių, intelektinis centras neveikia. Žmogui verta dirbti su intelektu, pasitelkti racionalumą, kad suvoktume savo veiksmų pasekmes ir tikruosius poreikius.
Jei dvasingumas yra jums vertybė, ir jūs norite gyventi savo autentišką gyvenimą, nuo ko pradėti?
Čia internete radau pasidalinimą:
Trumpas testas. Kiek svarbu jums yra nuo 1 iki 10:
*Aplinkiniai paiso mano ribas ir mane gerbia (kūnas).
*Aplinkiniai mato koks (-ia) aš esu ir vertina bei priima mane (emocijos).
* Aplinkiniais galima pasikliauti, jie nepavojingi ir palaikantis (mintys).
Tas centras kuris surinks daugiausiai taškų, tikėtina yra jūsų pagrindinis ir jame gali būti daugiausiai problemų.
Toliau verta tyrinėti save. Pastebėti savo elgesio automatinius refleksus. Savo minčių kiekį ir kokybę. Stebėti savo emocinę būseną, vyraujančias emocijas bei tai, ar mintys ir emocijos prisideda prie manęs stiprinimo, ar silpnina mane.
Vasaros saulėgrįžos dienai jogai skirdavo ypatingą dėmesį. Jogai šventai tikėjo, kad meditacija, atliekama vasarvidžio dieną, iš gilumos perkeičia energinę žmogaus sistemą, suderina ją iš naujo kaip muzikos instrumentą ir įtvirtinta vidinį ketinimą, ateinančio pusmečio viziją.

Svajokite drąsiai.
Kur norite save pamatyti po pusmečio?
Su meile,
Eglė Jona